Naujoji viešoji vadyba (NVV)

Tiek viešojo, tiek privataus sektoriaus organizacijų valdymo srityje vyksta esminės modernėti verčiančios permainos, kurios skatina siekti ateities požiūriu prasmingų rezultatų, didinti efektyvumą, ieškoti ir atrasti probleminėse situacijose tinkamus modernius spendimus. Juolab, kad vykstant demokratizavimo procesams bei kuriantis pilietinei visuomenei didėja institucijų atvirumas, piliečiai vis aktyviau dalyvauja sprendžiant bendruomenės reikalus ir reikalauja tobulesnio viešojo sektoriaus valdymo.
Paskutiniais XX amžiaus dešimtmečiais dauguma pasaulio valstybių vykdo įvairias viešojo sektoriaus reformas, kuriomis siekia padidinti viešųjų institucijų veiklos efektyvumą. Šis siekis yra pagrindinė paskata pereiti prie verslo sektoriaus patirtimi bei rinkos sąlygomis grindžiamos Naujosios viešosios vadybos, modernizuojant administracinės sistemos struktūras, kontrolės metodus ir administravimo kultūrą, atsižvelgiant į naujus iššūkius. Tai reikalauja iš esmės keisti viešajame sektoriuje vyraujančius biurokratinius valdymo metodus.
Objektas: Naujosios viešosios vadybos metodų taikymas ir struktūros elementai.
Uždavinys: Ištirti Naujosios viešosios vadybos metodus, struktūrą.
Tyrimo metodai: Naujosios viešosios vadybos plėtra ir jos metodų taikymas, teigiamų ir neigiamų savybių išskyrimas, pagrindinių struktūrinių elementų analizė, išvadų formulavimas.
Visų pirma tai viena ryškiausių viešojo administravimo tendencijų. Vykstančius pokyčius šioje tradiciškai stabilioje srityje, anot Dunleavy ir Hood (1994), galima sutapatinti su tarptautiniu istoriniu žygiu. Teigiama, kad NVV yra pasaulinio masto reiškinys, dideliu greičiu judantis iš vienos šalies į kitą, pasireiškiantis tam tikru masiniu globaliniu efektu ir kaip ,,nesulaikoma jėga‘‘, staigiai plintanti visoje Europoje. Yra pastebima, kad NVV pasireiškimo įvairovę skirtingose šalyse sąlygoja tų šalių istorija, kultūra, politinis ir valstybinis valdymas. Osborne ir Gaebler (1992) teigimu, NVV yra viena iš antreprenerinio valdymo dalių. Autoriai NVV regi kaip naująją globalinę paradigmą, atsirandančią šiuolaikiniame viešajame administravime. Aucoin (1990), kuris, pabrėždamas ,,viešosios vadybos internacionalizaciją‘‘, teigia, kad beveik kiekvienoje vyriausybėje, kurioje gerai išvystyta politinė sistema ir įtvirtinta aukšta administravimo kultūra, yra diegiamas NVV modelis.
Visų antra pesimistinis požiūris, anot Abrahamson (1991), NVV – tai ne ,,nauja globali paradigma‘‘, o tik trumpalaikis valdymo susižavėjimas. Tokie analitikai teigia, kad NVV, kaip ,, nauja globali paradigma‘‘, per daug sureikšminama žiniasklaidos, vadybos...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!