Namų ūkių biudžetų statistiniai duomenys ir jų analizė

ĮVADAS Mano kursinio projekto tikslai: • Paaiškinti kursiniame projekte vartojamas sąvokas; • Įvertinti vieno namų ūkio nario vidutinių pajamų pasiskirstymą; • Įvertinti skurdo rodiklius; • Apskaičiuoti pajamų pasiskirstymo netolygumo matą - Gini koeficientą; • Pavaizduoti namų ūkių pajamų nelygybės grafinę analizę - Lorenco kreivę; • Patikrinti ar skiriasi vieno šeimos nario išlaidos kaime ir mieste; • Išsiaiškinti ar namų ūkio santaupos didėja ar mažėja; • Įvertinti pajamų, išlaidų, namų ūkio dydžio koreliaciją ir jos reikšmingumą; • Patikrinti ar vieno namų ūkio nario vidutinės pajamos tiesiškai nusako namų ūkio vieno nario vidutines išlaidas; • Ištirti išlaidų priklausomybę nuo įvairių faktorių (regresinė analizė); • Padaryti namų ūkio tyrimo išvadas. Naudojamos sąvokos Namų ūkiu laikomas atskirai gyvenantis vienas asmuo ar asmenų grupė, gyvenanti viename bute (name), turinti bendrą biudžetą ir kartu maitinasi. Namų ūkiu gali būti: 1. Šeima, susidedanti iš sutuoktinių ir vaikų ar be jų arba vieno sutuoktinio su vaikais; 2. Kartu gyvenantys ir bendrą biudžetą turintys giminaičiai; 3. Kartu gyvenantys ir bendru biudžetu susiję asmenys, neturintys giminystės ryšio; 4. Vieniši asmenys, gyvenantys iš savo pajamų; 5. Šeimos, susidedančios iš kelių kartu gyvenančių sutuoktinių porų, turinčių bendrą biudžetą. Namų ūkio dydis – tai dydis, kuris parodo, kiek narių sudaro namų ūkį. Namų ūkio disponuojamos pajamos – tai visos piniginės ir natūrinės pajamos, kurios yra gautos už darbą iš ūkininkavimo, verslo, amatų, laisvos profesinės veiklos, taip pat pensijos, įvairios pašalpos, stipendijos, pajamos iš turto, renta ir kt. Tai pajamos, kuriomis namų ūkis gali disponuoti. Gyvenamoji vieta – tai vieta, kurioje gyvena namų ūkis. Pagal pateiktą užduotį gyvenamoji vieta yra penki didieji miestai - 1, kiti miestai - 2 ir kaimas - 3. Namų ūkiai su skirtingu skaičiumi namų ūkyje – tai namų ūkiai, kurie yra su tam tikru skaičiumi vaikų iki 18 metų arba be vaikų. ( Namų ūkis su vienu vaiku iki 18metų – 1, Namų ūkis su dviem vaikais iki 18metų – 2, namų ūkis su 3 ar daugiau vaikų iki 18metų – 3, namų ūkis be vaikų – 4). Namų ūkiai su vaikais ir be vaikų – tai namų ūkiai, kurie turi vaikų (vaikais yra laikomi asmenys iki 18 metų), namų ūkis su vaikais iki 18 metų – 1, namų ūkis be vaikų iki 18 metų – 2. Namų ūkio galvos išsimokslinimas – tai namų ūkio galvos išsilavinimo lygis. Pagal pateiktą užduotį, neturi pradinio – 1, pradinis – 2, pagrindinis – 3, bendras vidurinis – 4, aukštesnysis – 5, aukštasis – 6. Namų ūkio galvos pagrindinis pajamų šaltinis – tai namų ūkio galvos veikla, iš kurios ji gauna disponuojamas pajamas. ( Darbas asmeniniame žemės ūkyje – 1, samdomas darbas Ž.Ū. visuom. sektoriuje - 2, samdomas darbas Ž.Ū. priv. sektoriuje – 3, pajamos iš verslo, amatų – 4, samdomas darbas ne Ž.Ū. visuom. sektoriuje – 5, samdomas darbas ne Ž.Ū. priv. sektoriuje – 6, pajamos iš laisvos profesinės veiklos – 7, stipendija – 9, pensija – 10, socialinės pašalpos – 11, išlaikytiniai – 12, kitas pajamų šaltinis -13 ). Namų ūkio galvos lytis – pagal pateiktą užduotį, vyras – 1, moteris – 2. Namų ūkio galvos socialinė-ekonominė grupė – tai gali būti ūkininkai-1 (namų ūkio galvos pagrindinis pajamų šaltinis yra asmeninis žemės ūkis), samdomieji darbuotojai-2 (namų ūkio galvos pagrindinis pajamų šaltinis yra samdomas darbas visuomeniniame arba privačiame sektoriuje), verslininkai-3 (namų ūkio galvos pajamos yra iš verslo, amatų, laisvos profesinės veiklos), pensininkai-4 (namų ūkio galvos pajamos yra pensija) ir kita grupė-5 (namų ūkio galvos pagrindinis pajamų šaltinis yra įvairios pašalpos, stipendija, pajamos iš turto, bei kiti pajamų šaltiniai). Namų ūkio galvos amžius – šis amžius yra sugrupuotas: Namų ūkio vartojimo išlaidos – tai piniginės ir natūrinės išlaidos, skirtos namų ūkių vartojimo poreikiams patenkinti: tai gali būti išlaidos maistui, drabužiams, avalynei, būstui, sveikatos priežiūrai, kultūros ir poilsio reikmėms ir t.t. Skurdo rodikliai: • Skurstančiųjų gyventojų lygis šalyje – tai rodiklis, parodantis šalies gyventojų dalį, kurių pajamos yra žemiau skurdo ribos; • Žemų pajamų nuokrypis – tai rodiklis, kuris parodo, kiek vidutiniškai skurstančiųjų pajamos nukrypsta nuo skurdo ribos. • Žemų pajamų indeksas – tai rodiklis, kuris parodo, kiek reikia lėšų panaikinti skurdą šalyje. • Kvadratinis skurdo nuokrypis – skurdo intensyvumo rodiklis, atspindintis pajamų pasiskirstymą tarp skurstančiųjų. Skurdo riba – tai kriterijus, kurio pagalba politikai ar tyrinėtojai suskirsto individus, šeimas ar namų ūkius į skurstančius ir neskurstančius. Yra trys pagrindiniai skurdo ribų tipai: absoliuti, santykinė, subjektyvi. Pradiniai duomenys: Namų ūkio dydis Namų ūkio disponuojamos pajamos Gyvenamoji vieta Namų ūkiai su skirtingu skaičiumi namų ūkyje Namų ūkiai su vaikais ir be vaikų Namų ūkio galvos išsimokslinimas Namų ūkio galvos pagrindinis pajamų šaltinis Namų ūkio galvos vedybinis statusas Namų ūkio galvos lytis Namų ūkio galvos socialinė-ekonominė grupė Namų ūkio galvos išsimokslinimas Namų ūkio galvos amžius (grupuotas) Miestas - Kaimas Namų ūkio vartojimo išlaidos Variantas 2 788 2 4 2 6 10 2 1 4 5 5 1 625 7 2 1058 2 4 2 3 5 2 1 2 2 4 1 959 7 4 94 2 2 1 4 13 2 1 5 3 2 1 638 7 3 840 2 1 1 4 5 2 1 2 3 2 1 750 7 3 1399 2 4 2 5 6 1 2 2 4 1 1 1474 7 4 1060 2 1 1 4 6 2 1 2 3 3 1 1254 7 3 889 2 4 2 4 6 6 2 2 3 3 1 749 7 2 919 2 1 1 6 5 1 2 2 5 2 1 449 7 1 476 2 4 2 2 10 6 2 4 1 5 1 378 7 5 784 2 2 1 2 10 6 2 4 1 5 1 2135 7 3 621 3 4 2 5 1 6 2 1 4 3 2 388 7 2 2059 2 4 2 4 6 3 1 2 3 4 1 2633 7 4 1031 2 4 2 5 6 3 1 2 4 4 1 1346 7 4 1206 2 1 1 5 5 2 2 2 4 2 1 1704 7 1 398 3 4 2 2 10 5 2 4 1 5 2 321 7 1 410 2 4 2 4 6 6 2 2 3 4 1 210 7 4 1317 2 2 1 5 6 2 2 2 4 2 1 1236 7 2 968 2 1 1 4 6 6 2 2 3 2 1 1540 7 5 1733 3 1 1 2 1 6 2 1 1 4 2 823 7 4 907 3 1 1 5 6 2 2 2 4 3 2 1194 7 5 1445 2 3 1 5 5 2 2 2 4 3 1 1094 7 3 1538 2 4 2 4 4 2 1 3 3 4 1 1366 7 3 1100 2 1 1 4 6 2 1 2 3 3 1 1702 7 1 447 2 4 2 4 10 5 2 4 3 5 1 562 7 4 2587 2 2 1 4 6 2 1 2 3 2 1 3041 7 GRAFINĖ DUOMENŲ ANALIZĖ Iš pradinių duomenų aišku, kad nagrinėju 25 namų ūkius. Visų pirma norėčiau išnagrinėti kelis kokybinius kintamuosius. Iš pradinių duomenų matau, kad nėra nei vieno namų ūkio, kuris neturi pradinio išsilavinimo, pradinį išsilavinimą turi 4 namų ūkiai, pagrindinį – 1, bendrąjį išsilavinimą turi net 11 namų ūkių, aukštesnįjį- 7, o aukštąjį išsilavinimą turi 2 namų ūkiai. Nagrinėdama šiuos duomenis, sudariau diagramą: Iš diagramos akivaizdu, kad daugiausia namų ūkių galvų turi bendrą vidurinį išsilavinimą. Jų yra 11. Taip pat reiktų pastebėti, kad nėra nė vienos namų ūkio galvos, kuri neturėtų pradinio išsilavinimo. Kaip matome iš diagramos, didžiausią namų ūkių dalį sudaro moterys (60%), o vyrai sudaro 40%. Tad skirtumas tarp namų ūkio lyčių yra nedidelis. Daugiausia namų ūkių turi vedęs/ištekėjusi vedybinį statusą. Jų yra net 12 iš visų tiriamų 25 namų ūkių. Taip pat galima pastebėt, kad nėra nei vieno namų ūkio, kuris nėra išsiskyręs ir gyventų atskirai. Dabar norėčiau panagrinėti kiekybinius kintamuosius. Visų pirma pasirinkau namų ūkio dydį. Didžiausią dalį visų namų ūkių užima šeimos po 4 (28%) žmones, o mažiausiai po 5 žmones ( 12%). Taip pat labai svarbus kiekybinis kintamasis yra namų ūkių disponuojamos pajamos: Iš diagramos pastebiu, kad daugiausia namų ūkių disponuojamų pajamų yra tarp 652-977 Lt. Šiuo metu Lietuvoje tai yra vidutinis užmokestis, todėl galima daryti išvadą, kad dauguma namų ūkių turi vidutines pajamas. Mažiausias pajamas 0-325 Lt. gauna tik vienas namų ūkis, taip pat ir pačias didžiausias pajamas ( 2282-2607 Lt) gauna tik vienas namų ūkis. Toliau sudariau grafiką, kuriame parodoma vartojamų išlaidų priklausomybė nuo disponuojamų pajamų: BENDRA NAMŲ ŪKIŲ CHARAKTERISTIKA Vidurkis – tai visų stebėtų skaitinių duomenų suma, padalinta iš duomenų skaičiaus. Jis rodo vidutinę atsitiktinio dydžio reikšmę. Mediana - tai skaičius, perskirstantis variacinę eilutę į dvi maždaug lygias dalis. Moda – tai dažniausiai duomenų aibėje pasikartojanti reikšmė. Vidutinis kvadratinis nuokrypis – tai kvadratinė šaknis iš dispersijos. Dispersija – tai matas, aprašantis atsitiktinio dydžio sklaidą apie vidurkį. Eksceso koeficientas – tai lėkštumo matas. Kai šis koeficientas: >0, tai sklaida apie vidurkį yra didesnė už normaliąją kreivę; =0, tai duomenų sklaida apie vidurkį yra tokia pati kaip ir normalios kreivės; 0, tai asimetrija yra teigiama (dešinioji asimetrija); =0, tai rodo, kad yra simetrija; 0, vadinasi sklaida apie vidurkį yra didesnė už normaliąją kreivę. Asimetrijos koeficientas yra >0, todėl asimetrija yra teigiama (dešinioji asimetrija). Duomenų plotis - tai yra skirtumas tarp maksimalios ir minimalios reikšmės ir yra lygus 2493. Maksimali reikšmė lygi 2587, minimali reikšmė – 94. Tirta duomenų iš viso 25. O duomenų suma lygi 26074. Vidutinės namų ūkio vartojimo išlaidos yra 1142,84 Lt, vadinasi 99,88 Lt yra daugiau nei vidutinės disponuojamos pajamos. Vartojimo išlaidų mediana lygi 1094, moda yra negalima, nes visi stebėjimai kartojosi po vieną kartą. Eksceso koeficientas yra >0, vadinasi sklaida apie vidurkį yra didesnė už normaliąją kreivę. Asimetrijos koeficientas yra >0, todėl asimetrija yra teigiama (dešinioji asimetrija). Duomenų plotis parodo skirtumą tarp maksimalios ir minimalios reikšmės ir yra lygus 2831. Maksimali reikšmė lygi 3041, o minimali reikšmė – 210. Duomenų suma lygi 28571. Tirtų duomenų skaičius toks pats kaip ir disponuojamų pajamų – 25. Pagal disponuojamų pajamų ir išlaidų duomenis, atlieku tolesnę duomenų analizę. Nagrinėjant disponuojamas pajamas, pasirinkau 5 intervalus ir apskaičiavau intervalo dydį d pagal formulę: d = (xmax - xmin)/ 5 Pas mane yra apskaičiuota, kad xmax =2587, xmin=94, todėl įsistačius į formulę, gaunu: d = (2587 - 94)/ 5 = 498,6 Apskaičiavau intervalų galus: MS Excel programoje atidarau posistemį Tools – Data Analysis ir pasirenku funkciją ,,Histogram” – „Histograma”, atsidariusiame lange pažymiu reikiamus duomenis (Input range –namų ūkio disponuojamų pajamų stulpelis; Bin range – stulpelis su intervalų galais) . Gaunu lentelę su intervalų galais ir dažniu: Intervalų galai Dažnis 94 1 592,6 4 1091,2 11 1589,8 6 2088,4 2 2587 1 Daugiau 0 Taip pat su šia funkcija yra parodoma histograma pagal intervalų galus ir dažnius. Tada pertvarkius duomenis( tam sudarau lentelę su intervalais ir dažniais): Disponuojamų pajamų intervalai Dažnis [94-592,6] 5 (592,6-1091,2] 11 (1091,2-1589,8] 6 (1589,8-2088,4] 2 (2088,4-2587] 1 Gaunu štai tokią histogramą: X Me Me min Q1 Q3 max 94 784 1317 2587 Pagal tą pačią funkciją MS Excel programoje atidariau posistemį Tools – Data Analysis ir pasirenkau funkciją ,,Histogram” – „Histograma”, atsidariusiame lange pažymėjau reikiamus duomenis (Input range –namų ūkio vartojamo išlaidų stulpelis; Bin range – stulpelis su intervalų galais) . Gaunu lentelę su intervalų galais ir dažniu: Intervalų galai Dažnis 210 1 776,2 9 1342,4 6 1908,6 6 2474,8 1 3041 2 Daugiau 0 Taip pat parodė pagal šią funkciją histogramą, tada pertvarkiau duomenis į lentelę: Vartojamų išlaidų intervalai Dažniai [210-776,2] 10 (776,2-1342,4] 6 (1342,4-1908,6] 6 (1908,6-2474,8] 1 (2474,8-3041] 2 Ir gavau štai tokią histogramą: X min Me max 210 Q1 Q3 3041 625 1474 Iš grafikų galima pastebėti, kad namų ūkių disponuojamos pajamos ir išlaidos nėra pasiskirsčiusios tolygiai. Kaip jau ir minėjau, daugiausia namų ūkių gauna pajamas nuo 592,6 iki 1091,2 Lt - tai nėra mažos pajamos. Mažiausias pajamas (94Lt - 592,6 Lt) gauna 5 namų ūkiai, o didžiausias pajamas, kurios yra intervale 2088,4 Lt – 2587Lt, gauna tik vienas namų ūkis. Didelis skaičius namų ūkių turi išlaidas nuo 210 Lt iki 776,2 Lt. Tai yra pačios mažiausios išlaidos, vadinasi dauguma namų ūkių stengiasi turėti kuo mažesnes išlaidas. O didžiausias išlaidas ( 2474,8 Lt – 3041 Lt) turi tik du namų ūkiai. Apskritai galima daryti išvadą, pažiūrėjus į namų ūkių disponuojamų pajamų vidurkį, kuris yra lygus 1042,96 Lt, ir pažiūrėjus į vartojimo išlaidų vidurkį, kuris yra lygus 1142,84 Lt, kad namų ūkiai linkę skolintis. Taip pat apskaičiavau variacijos koeficientus, kurie įvertina duomenų sklaidą. Namų ūkių disponuojamų pajamų variacijos koeficientas yra lygus 53,02%, vadinasi variacijos koeficientas realios prasmės neturi. Namų ūkių vartojimo išlaidų variacijos koeficientas yra lygus 62,66%, todėl taip pat realios prasmės neturi, nes yra >50%. Taip pat pagal funkciją QUARTILE (kvartilis) apskaičiavau: Vartojimo išlaidos Q1 625 Q2 1094 Q3 1474 SKURDO RODIKLIŲ ĮVERTINIMAS Skurdo riba – tai kriterijus, kurio pagalba politikai ir kiti asmenys suskirsto gyventojus, šeimas, namų ūkius į skurstančius ir neskurstančius. Norėdama apskaičiuoti skurdo rodiklius, sudarau lentelę iš reikalingų duomenų: Vidutinės pajamos vienam namų ūkio nariui = suma disponuojamų pajamų / suma namų ūkio dydžio Vidutinės pajamos= 347,65 Lt Įvertinsiu šiuos skurdo rodiklius: ▪ Skurdo ribą; ▪ Skurdo lygį; ▪ Skurdo gylį; ▪ Žemų pajamų indeksą. Skurdo riba Skurdo riba pasirenkama su 50% nuo vidutinių pajamų vienam namų ūkio nariui. r = 0,5* vidutinės pajamos vienam namų ūkio nariui Įsistatau duomenis į formulę ir gaunu: r = 0,5 * 347,65 = 173,83 Lt. Skurdo lygis Skurstančiųjų gyventojų lygis parodo šalies gyventojų dalį, kurių pajamos žemiau skurdo ribos. Skurdo lygiui apskaičiuoti yra naudojama ši formulė: L = q / n, kur L- skurdo lygis, q – skurstančių gyventojų skaičius ( tai tie namų ūkio gyventojai, kur vienam nariui tenka žemesnės pajamos už skurdo ribą), n – visų gyventojų skaičius Įsistatau į formulę duomenis ir gaunu L = 9 / 75 = 0,12 L* 100% visų stebimų gyventojų pajamos yra žemiau skurdo ribos. Įsistačius savo apskaičiuota skurdo lygį, gaunu, kad 12% visų stebimų gyventojų yra žemiau skurdo ribos. Skurdo gylis Skurdo gylis – tai rodiklis, kuris parodo, kiek vidutiniškai skurstančiųjų pajamos nukrypsta nuo skurdo ribos. Šis rodiklis parodo skurdo gilumą. Jis randamas pagal formulę: , kur xi – i-tojo skurstančiojo pajamos, r – skurdo riba, ki – namų ūkio dydis. Įsistačius gavau N = 0,438777, vadinasi 0,43877* 100%= 43,88% vidutiniškai skurstančiųjų pajamos nukrypsta nuo skurdo ribos. Žemų pajamų indeksas Žemų pajamų indeksas- tai rodiklis, kuris parodo, kiek reikia lėšų, norint eliminuoti skurdą šalyje. Jis apskaičiuojamas pagal tokią formulę: I = L * N, kur L – skurdo lygis, N – skurdo gylis Įsistačius duomenis į formulę, gaunu I =0,12 * 0,43877=0,052653. Vadinasi, reikia 0,0526*100%=5,26% lėšų, norint eliminuoti skurdą šalyje. PAJAMŲ PASISKIRSTYMO NETOLYGUMO MATAS – GINI KOEFICIENTAS Grafinę pajamų analizę galima lengvai transformuoti į matematinę. Tam naudojamas Gini koeficientas. Koeficiento reikšmė parodo pajamų pasiskirstymo nelygybę. Kuo ta reikšmė didesnė, tuo pajamų pasiskirstymas netolygesnis. Esant absoliučiai lygiam pajamų pasiskirstymui, Gini koeficientas būtų lygus 0. Šis koeficientas apskaičiuojamas pagal formulę: 0 ≤ G(y) ≤ 1 Norėdama apskaičiuoti Gini koeficientą, sudariau lentelę: Viso: Su MS Excel programa, pagal funkciją AVERAGE ( vidurkis), apskaičiavau vidutines namų ūkių disponuojamas pajamos ir jos yra lygios 1042,96 Lt. Įsistačius duomenis į formule, gavau, kad Gini koeficientas yra lygus 0,281319. Kadangi gautas Gini koeficientas yra 0,25

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!