Namų ūkių biudžetų statistinių duomenų tyrimas

Įvadas Kursinio darbo tikslai ir užduotys: 1. Pateikti namų ūkių bendrą charakteristiką. 2. Išanalizuoti statistinius duomenis. Statistiškai aprašyti naudojamus duomenis: namų ūkio dydį, disponuojamas pajamas ir namų ūkio vartojimo išlaidas. 3. Įvertinti namų ūkių pajamų ir išlaidų skaitines charakteristikas, įvertinti namų ūkio vieno asmens vidutinių pajamų ir išlaidų pasiskirstymą. 4. Patikrinti hipotezes: ar skiriasi vieno šeimos nario vidutinės pajamos kaime ir mieste. 5. Patikrinti ar vieno namų ūkio nario vidutinės pajamos tiesiškai nusako namų ūkio vieno nario vidutines išlaidas. 6. Patikrinti ar namų ūkių santaupos didėja. 7. Įvertinti namų ūkių nelygybę ir skurdą. 8. Įvertinti išlaidų priklausomybę nuo įvairių faktorių (regresinė analizė): sudaryti regresinį modelį; rasti reikšmingiausius pasirinktam priklausomajam kintamajam regresorius; rasti determinacijos koeficiento įvertį; patikrinti regresijos koeficientų reikšmingumą; pateikti išvadas ar parinktas regresinis modelis gerai aprašo priklausomąjį kintamąjį, ar modelis gali būti naudojamas išlaidų prognozei? Pagrindinis tikslas – išanalizuoti namų ūkių biudžetų statistinius duomenis, atliekant tam tikras užduotis ir padaryti atitinkamas išvadas. Pagrindinis kursinio projekto tyrimo objektas yra namų ūkis. 1.Namų ūkių biudžetų statistinių duomenų analizė 1.1.Namų ūkių bendroji charakteristika. 1.1. Namų ūkių pasiskirstymas pagal gyvenamąją vietą. 5 didieji miestai Kiti miestai Kaimas 11 5 16 Iš pateiktos diagramos matome, kad net 50% namų ūkių gyvena kaime, 34% gyvena penkiuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose (Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Šiauliai, Panevėžys) ir 16% kituose miestuose. 1.2. Namų ūkiai su vaikais ir be vaikų Namų ūkiai su vaikais iki 18 metų Namų ūkiai be vaikų iki 18 metų 7 25 78% namų ūkių neturi vaikų iki 18 metų. 22% namų ūkių turi vaikų iki 18 metų. 1.3.Namų ūkiai pagal galvos pajamų šaltinius Darbas asmeniniame zemės ūkyje 3 Samdomas darbas zemės ūkio visuomeniniame sektoriuje 0 Samdomas darbas zemės ūkio privačiame sektoriuje 1 Pajamos is verslo, amatų 2 Samdomas darbas ne zemės ūkio visuomeniniame sektoriuje 4 Samdomas darbas ne zemės ūkio privačiame sektoriuje 11 Pajamos is laisvos profesinės veiklos 0 Bedarbio pasalpa 0 Stipendija 0 Pensija 10 Socialinės pasalpos 1 Islaikytiniai 0 Kitas pajamų saltinis 0 Pagal galvos pajamų šaltinius namų ūkiai pasiskirstę taip: 35% dirba samdomais darbuotojais ne žemės ūkio privačiame sektoriuje, 31% namų ūkių gauna pensiją, 13% dirba ne žemės ūkio visuomeniniame sektoriuje, 9% dirba asmeniniame žemės ūkyje, 6% namų ūkių gauna pajamas iš verslo, amatų, 3% dirba samdomą darbą žemės ūkio privačiame sektoriuje ir gyvena iš socialinių pašalpų. 1.4. Namų ūkių pasiskirstymas pagal galvos lytį Vyras Moteris 19 13 Nagrinėjamuose namų ūkiuose 41% namų ukių galva yra moteris, o 59% - vyras. 1.5. Namų ūkių pasiskirstymas pagal galvos socialinę-ekonominę grupę Ūkininkai 3 Samdomi darbuotojai 16 Verslininkai 2 Pensininkai 10 Kita 1 Daugiau negu pusė namų ūkių galvų yra samdomi darbuotojai-51% 31% - pensininkų, 9% - ūkininkų, 6% - verslininkų, 3% priklauso kitai ekonominei-socialinei grupei. 1.6. Namų ūkių galvos išsimokslinimas Neturi pradinio 7 Pradinis 4 Bendras vidurinis 5 Aukštesnysis 10 Aukštasis 6 30% namų ūkių galvų turi aukštesnįjį išsilavinimą, 22% - neturi pradinio, 19% - aukštąjį, 16% - bendrąjį vidurinį ir 13% - pradinį. 1.7. Namų ūkių pasiskirstymas pagal galvos amžių Iki 30 metų 2 30 – 39 metai 4 40 – 49 metai 8 50 – 59 metai 6 60 metų ir daugiau 12 37% namų ūkio galvos amžius 60 ir daugiau metų, 25 % - 40 – 49 metai, 19% - 50 – 59 metai, 13% - 30 – 39 metai, 6% - iki 30 metų. 1.8. Namų ūkiai mieste ir kaime Mieste 16 Kaime 16 Matome, kad pusė namų ūkių yra kaime ir pusė mieste. 2.Namų ūkių pajamų ir išlaidų charakteristika Tools-Data Analysis-Descriptive Statistics-Input Range( atitinkamai namų ūkio dydis, disponuojamos pajamos, namų ūkio išlaidos)-Output Range-Confidence Level for Mean-Summary statistics. Duomenys iš 1 Priedo. Nagrinėjamuose duomenyse vidutinį namų ūkį sudaro 2 žmonės. Mediana lygi 2, tai reiškia, kad visus namų ūkius išrikiavus didėjimo tvarka vidurinis namų ūkis būtų 2 asmenų. Moda parodo, kad daugiausia namų ūkių yra sudaryti iš 2 asmenų. Dispersija parodo duomenų sklaidą apie vidurkį. Nagrinėjamu atveju dispersija yra 1.152, tai namų ūkio dydžiai vidutiniškai per 1,152 vienetus nukrypę nuo vidurkio kvadrato. Standartinis nuokrypis parodo vidutinę duomenų sklaidą apie vidurkį, šiuo atvėju jis yra 1.073 , taigi sklaida yra maža. Eksceso koeficientas parodo histogramos pavidalą ; šiuo atveju jis neigiamas -0.302, vadinasi, histograma yra plokščia. Skirtumas tarp maksimumo ir minimumo, t.y. duomenų plotis, yra 4. Mažiausias namų ūkio dydis – 1, didžiausias – 5. Visų namų ūkių dydžių suma 77. Iš viso buvo stebėti 32 namų ūkiai. Vidutinės namų ūkio disponuojamos pajamos stebėjimuose yra 1025.31 Lt. Visas disponuojamas pajamas išrikiavus didėjimo tvarka vidurinės pajamos būtų 744.5 Lt. Nėra namų ūkių, kurie gautų vienodas pajamas. Dispersija lygi 761883.58, tai namų ūkio disponuojamos pajamos vidutiniškai per 761883.58 vienetus nukrypę nuo vidurkio kvadrato. Standartinis nuokrypis 872.86, taigi duomenų sklaida apie vidurkį yra didelė. Eksceso koeficientas teigiamas - 5.149962137, vadinasi, histograma yra iškili. Duomenų plotis, t.y. skirtumas tarp maksimalių ir minimalių pajamų, yra 3983, vadinasi vyrauja didelė turtinė nelygybė. Mažiausios namų ūkių disponuojamos pajamos yra 232 Lt, didžiausios – 4215 Lt. Visų namų ūkių pajamų suma 32810 Lt, iš viso atlikti 32 stebėjimai. Vidutinės namų ūkio vartojimo išlaidos stebėjimuose yra 946.06 Lt. Visa namų ūkio vartojimo išlaidas išrikiavus didėjimo tvarka vidurinės pajamos būtų 758.5Lt. Nėra tokių namų ūkių, kurie turėtų vienodą kiekį išlaidų. Namų ūkio vartojimo išlaidos vidutiniškai per 511124.125 vienetus nukrypę nuo vidurkio kvadrato. Standartinis nuokrypis 714.9294546, taigi duomenų sklaida apie vidurkį yra didelė. Eksceso koeficientas teigiamas (3.559726289), vadinasi, histograma yra iškili. O asimetrijos koeficientas (1.721097507) rodo, kad turime dešiniąją asimetriją. Duomenų plotis, t.y. skirtumas tarp maksimumo ir minimumo, yra 3194. Mažiausios namų ūkių vartojimo išlaidos yra 228 Lt, didžiausios – 3422 Lt. Visų namų ūkių vartojimo išlaidų suma 30274 Lt, iš viso – 32 stebėjimai. 2.1 Ar skiriasi vieno šeimos nario vidutinės pajamos kaime ir mieste? Tools-Data Analysis- F-Test Two-Sample for Variances-Variable 1 Range (miesto stulpelis), Variable 2 Range (kaimo stulpelis)-Output Range. Duomenys iš 1 Priedo.   Miestas Kaimas Vidurkis 506.7916667 323.4479167 Dispersija 69894.30093 18695.20174 Stebimųjų skaičius 16 16 Laisvės laipsnio skaičius 15 15 F (statistika) 3.73862245 P(F2,4035, tai hipotezė atmetama, taigi dispersijos statistiškai reikšmingai skiriasi. 2) dabar, kai žinome, kad dispersijos statistiškai skiriasi, tikriname hipotezę apie dviejų vidurkių lygybę (reikšmingumo lygmuo α=0,05). Įvertinę, ar vidurkiai statistiškai skiriasi ar ne, gelėsime padaryti išvadą, ar skiriasi pajamos kaime ir mieste. Tools-Data Analysis- t-Test: Two-Sample Assuming Unequal Variances. Duomenys iš 1 Priedo   Miestas Kaimas Vidurkis 506.7916667 323.4479167 Dispersija 69894.30093 18695.20174 Stebėjimų skaičius 16 16 Spėjamas vidurkio skirtumas 0 Laisvės laipsnių skaičius 22 t Statistika 2.463967468 P(T tai yra 2.464>2,07, hipotezė Hatmetama, paliekama galioti alternatyva H1 . Tai reiškia, kad namų ūkio vieno šeimos nario vidutinės pajamos mieste statistiškai reikšmingai skiriasi nuo vieno šeimos nario, gyvenančio kaime. 2.2 Ar vieno namų ūkio nario vidutines išlaidas tiesiškai nusako namų ūkio vieno nario vidutinės pajamos? Jau iš grafiko galime spręsti, kad tarp vieno namų ūkio nario pajamų ir išlaidų yra tiesinis ryšys (nes kiti taškai yra labai arti tiesės, nubraižytos per du taškus bei didėjant disponuojamom pajamom didėja ir vartojimo išlaidos). Bet, kad iki galo įsitikintume, apskaičiuosime koreliacijos koficientą. Tools-Data Analysis- Correlation. Duomenys iš 2 Priedo.   Vieno šeimos nario disponuojamos pajamos Vieno šeimos nario vartojimo islaidos Vieno šeimos nario disponuojamos pajamos 1 Vieno šeimos nario vartojimo islaidos 0.846685646 1 Koreliacijos koficientas: =0.846685646 Kad įsitikintume ar šis koreliacijos koficientas statistiškai reikšmingas, patikriname hipotezę (reikšmingumo lygmuo α=0,05). Formuluojame statistinė hipotezę Kriterijaus statistika =8,727 Kritinė reikšmė Sprendimo priėmimas: Kadangi , tai yra 8,727>2,042, reiškia hipotezė atmetama. Koreliacija tarp vieno nario disponuojamų pajamų ir vartojimo išlaidų yra statistiškai reikšminga. Galutinai įsitikinome, kad vieno namų ūkio nario vidutines išlaidas tiesiškai nusako namų ūkio vieno nario vidutines pajamas. 2.3 Patikrinti ar namų ūkių santaupos didėja. Tools-Data Analysis- t-Test: Paired Two Sample for Means- Input Range (Variable 1 Range – pajamos , Variable 2 Range – išlaidos)- Output. Duomenys iš 1 Priedo.   Namų ūkių disponuojamos pajamos Namų ūkių vartojimo išlaidos Vidurkis 1025.3125 946.0625 Dispersija 761883.5766 511124.125 Stebimųjų skaičius 32 32 Pirsono Koreliacija 0.918062587 Spėjamas vidurkio skirtumas 0 Laisvės laipsnių skaičius 31 t Statistika 1.256961262 P(T 0,05, vadinasi konstanta statistiškai nereikšminga. Taigi pabandykime išmesti iš modelio konstanta c. ISLAIDOS = C(1)*PAJAMOS + C(2)*ISSIMOKSLINIMAS ISLAIDOS = 0.6933765501*PAJAMOS + 77.67673198*ISSIMOKSLINIMAS Galiausiai gauname, kad determinacijos koeficientas = 0,87,modelis aprašo 87%, Durbinas-Watsonas arti 2 – gerai, nes paklaidos beveik nekoreliuotos, tikimybinės reikšmės

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!