Referatai

Namų ūkių charakteristika ir tyrimas

9.6   (3 atsiliepimai)
Namų ūkių charakteristika ir tyrimas 1 puslapis
Namų ūkių charakteristika ir tyrimas 2 puslapis
Namų ūkių charakteristika ir tyrimas 3 puslapis
Namų ūkių charakteristika ir tyrimas 4 puslapis
Namų ūkių charakteristika ir tyrimas 5 puslapis
Namų ūkių charakteristika ir tyrimas 6 puslapis
Namų ūkių charakteristika ir tyrimas 7 puslapis
Namų ūkių charakteristika ir tyrimas 8 puslapis
Namų ūkių charakteristika ir tyrimas 9 puslapis
Namų ūkių charakteristika ir tyrimas 10 puslapis
Namų ūkių charakteristika ir tyrimas 11 puslapis
Namų ūkių charakteristika ir tyrimas 12 puslapis
Namų ūkių charakteristika ir tyrimas 13 puslapis
Namų ūkių charakteristika ir tyrimas 14 puslapis
Namų ūkių charakteristika ir tyrimas 15 puslapis
Namų ūkių charakteristika ir tyrimas 16 puslapis
Namų ūkių charakteristika ir tyrimas 17 puslapis
Namų ūkių charakteristika ir tyrimas 18 puslapis
Namų ūkių charakteristika ir tyrimas 19 puslapis
Namų ūkių charakteristika ir tyrimas 20 puslapis
www.nemoku.lt
www.nemoku.lt
Aukščiau pateiktos peržiūros nuotraukos yra sumažintos kokybės. Norėdami matyti visą darbą, spustelkite peržiūrėti darbą.
Ištrauka

Įvadas Mano kursinio projekto tikslai: • Paaiškinti kursiniame projekte vartojamas sąvokas; • Apžvelgti bendrą namų ūkių charakteristiką; • Įvertinti skurdo rodiklius; • Apskaičiuoti pajamų pasiskirstymo netolygumą;. • Išanalizuoti namų ūkių pajamų nelygybes; • Patikrinti, ar skiriasi vieno šeimos nario pajamos mieste ir kaime; • Patikrinti, ar namų ūkių santaupos mažėja ar didėja; • Įvertinti išlaidų, pajamų, namų ūkio dydžio koreliaciją bei jos reikšmingumą; • Įvertinti išlaidų tiesinę priklausomybę nuo svarbiausio veiksnio. • Ištirti vieno šeimos nario išlaidų priklausomybės nuo įvairių faktorių; • Padaryti tam tikras išvadas. Vartojamos sąvokos: Šis kursinis projektas yra susijęs su namų ūkių tyrimu, todėl reikėtų paaiškinti, kas yra namų ūkis – tai asmuo arba asmenų grupė, kurie: • turi bendrą biudžetą; • kartu gyvena; • kartu maitinasi. Tai yra trys pagrindinės sąlygos, kurios leidžia asmenį ar asmenų grupę vadinti namų ūkiu, jei bent vienos iš šių sąlygų nebus, neegzistuos ir namų ūkis. Namų ūkio dydis – kiek narių sudaro namų ūkį. Namų ūkio disponuojamos pajamos – tai pajamos, kuriomis namų ūkis gali disponuoti, t.y. jis gali jas naudoti savo namų ūkio poreikiams tenkinti – išleisti arba jų neleisti, t.y. taupyti. Tai yra visos piniginės ir natūrinės pajamos, kurias namų ūkis gauna už darbą, taip pat prie disponuojamų pajamų priskiriamos pašalpos, stipendijos, pajamos, gautos iš turto ir pan. Pajamos tenkančios vienam namų ūkio nariui – tai disponuojamos pajamos, kurios tenka vienam namų ūkio nariui. Gyvenamoji vieta – tai yra fiktyvus kintamasis. Pagal pateiktą užduotį gyvenamoji vieta – tai penki didieji miestai - 1, kiti miestai - 2 ir kaimas - 3. Namų ūkiai su vaikais ir be vaikų – tai tokie namų ūkiai, kuriuose yra vaikų (vaikais yra laikomi asmenys iki 18 metų), namų ūkis su vaikais iki 18 metų – 1, namų ūkis be vaikų iki 18 metų – 2. Namų ūkio galva – tai asmuo, kuris gauna didžiausias pajamas palyginti su kitais namų ūkio nariais per metus. Gali atsitikti ir taip, kad namų ūkių narių pajamos svyruoja, tokiu atveju namų ūkio galvą paskiria patys namų ūkio nariai. Namų ūkio galvos lytis – vyras – 1, moteris – 2. Namų ūkio galvos išsimokslinimas – pagal pateiktą užduotį: aukštasis-5, aukštesnysis-4, bendras vidurinis - 3, pagrindinis - 2, neturinti pradinio, pradinis -1. Namų ūkio vartojimo išlaidos – tai yra tokios piniginės ir natūrinės išlaidos, kurias namų ūkis skiria savo poreikiams tenkinti, tai gali būti išlaidos maistui, drabužiams, poilsiui ir kita. Namų ūkio vartojimo išlaidos tenkančios vienam gyventojui – tai išlaidos, kurios tenka vienam namų ūkio nariui. Skurdo rodikliai – skurstančiųjų gyventojų lygis šalyje, žemų pajamų nuokrypis, žemų pajamų indeksas, kvadratinis skurdo nuokrypis. Skurdo rodiklių pagalba gauname informaciją apie skurstančius gyventojus. Skurdo riba – kriterijus, kurio pagalba namų ūkius tiriantys asmenys suskirsto namų ūkius į skurstančius ir neskurstančius . Yra 3 skurdo ribų tipai: 1. absoliuti (minimalus pinigų kiekis, kad žmogui užtektų būtinam, prekių ir paslaugų krepšeliui); 2. santykinė (tai procentas nuo vidutinių gyventojų pajamų); 3. subjektyvi (priklauso nuo žmonių nuomonės). Determinacijos koeficientas – parodo regresinės lygties adekvatumą, kuris tikrinamas pagal Fišerio kriterijų, o reikšmingumas determinacijos koeficiento vertinamas pagal Stjudento kriterijų. Kiti duomenys naudojami kursiniame darbe: Gyvenamoji vieta: 1 – 5 didieji miestai, 2 – kiti miestai, 3 – kaimas. Namų ūkio galvos išsimokslinimas: 1 – neturi pradinio, 2 – pradinis, 3 – pagrindinis, 4 – bendras vidurinis, 5 – aukštesnysis, 6 – aukštasis. Namų ūkio galvos socialinė-ekonominė grupė: 1 – ūkininkai, 2 – samdomi darbuotojai, 3 – verslininkai, 4 – pensininkai, 5 – kita. Namų ūkiai su vaikais ir be vaikų: 1 – namų ūkis su vaikais iki 18 metų, 2 – namų ūkis be vaikų iki 18 metų. 1. Namų ūkių bendra charakteristika Visų pirma reikia išsiaiškinti kiek asmenų sudaro namų ūkį. Iš lentelės ir diagramos matome, kad daugiausia (11) namų ūkių susideda iš 3 asmenų. 7 namų ūkiuose yra po 2 asmenis. Po 4 žmones yra 5 namų ūkiai ir po 1 asmenį irgi yra 5 namų ūkiai. O šeimų kur yra net 5 asmenys yra tik dvi. Pagal gyvenamąją vietą namų ūkiai yra pasiskirstę taip: • 5 didžiuosiuose miestuose iš 30 nagrinėjamų namų ūkių gyvena 9; • Kituose miestuose gyvena 33% t.y. 10 namų ūkių; • Kaimuose gyvena 11 namų ūkių (37%). Šeimos su vaikais 14 Šeimos be vaikų 16 Nagrinėjamuose 30 namų ūkiuose yra 14 šeimų su vaikais iki18 metų ir 16 namų ūkių be vaikų iki 18 metų. Grafike tai atrodo taip: Pagal toliau pateiktus duomenys matyti, kad dažniausiai namų ūkio pagrindinis pajamų šaltinis yra samdomas darbas ne žemės ūkio sektoriuje, tokių namų ūkių yra net 10. Dviem vienetais mažiau yra namų ūkių, kur pagrindinis pajamų šaltinis yra samdomas darbas ne žemės ūkio privačiame sektoriuje. 5 iš 30 nagrinėjamų namų ūkių pagrindinis pajamų šaltinis yra pensija. 3 namų ūkiai pragyvena iš pajamų gautų už samdomą darbą žemės ūkio privačiame sektoriuje. Pajamos iš verslo yra pagrindinis pajamų šaltinis 2 namų ūkų. 1 namų ūkio pagrindinis pajamų šaltinis yra darbas asmeniniame žemės ūkyje ir dar vieno namų ūkio pagrindinis pajamų šaltinis yra bedarbio pašalpa. Iš nagrinėjamų 30 namų ūkių nėra tokių, kad pagrindinių pajamų šaltinių būtų samdomas darbas žemės ūkio sektoriuje, pajamos iš laisvos profesinės veiklos, stipendija, socialinė pašalpa, išlaikymas, arba kitas pajamų šaltinis. 1 Darbas asmeniniame žemės ūkyje 1 2 Samdomas darbas Ž.Ū.visuom. sektoriuje 0 3 Samdomas darbas Ž.Ū.priv. sektoriuje 3 4 Pajamos iš verslo, amatų 2 5 Samdomas darbas ne Ž.Ū.visuom. sektoriuje 10 6 Samdomas darbas ne Ž.Ū.priv. sektoriuje 8 7 Pajamos iš laisvos profesinės veiklos 0 8 Bedarbio pašalpa 1 9 Stipendija 0 10 Pensija 5 11 Socialinės pašalpos 0 12 Išlaikytiniai 0 13 Kitas pajamų šaltinis 0 Pagal lytį namų ūkiai yra pasiskirstę taip: 33% namų ūkių galvų yra moteris, o 67 % yra vyrai. Pagal namų ūkio galvos socialinę-ekonominę grupę daugiausia yra samdomų darbuotojų (21), 5 yra pensininkai, 2 verslininkai ir po vieną yra ūkininkų ir kitos socialinės-ekonominės grupės atstovų. Iš pateiktos statistikos matome, kad iš nagrinėjamų 30 namų ūkių: 4 iš visų namų ūkių galvų neturi netgi pradinio išsilavinimo, arba tik pradinį, 6 namų ūkio galvos turi pagrindinį išsilavinimą, 7 turi bendrą vidurinį, 10 ūkininkai turi aukštesnįjį išsilavinimą, o dar likusių 3 namų ūkio galvų išsilavinimas yra aukštasis. 1 neturi pradinio, pradinis 4 2 pagrindinis 6 3 bendras vidurinis 7 4 aukštesnysis 10 5 aukštasis 3 Iš lentelės ir grafiko matome, kad jaunų, iki 30 metų namų ūkio galvų yra 6 šeimos. Yra 9 šeimos, kur namų ūkio galvoms yra 30 iki 39 metų, o šeimų, kur namų ūkio galvoms yra nuo 40 iki 49 metų yra 3, nuo 50 iki 59 metų ir daugiau negu 60 metų, yra po lygiai, t.y. po 6 šeimas. Pagal statistiką, 19 namų ūkiai gyvena mieste ir tik 11 ūkiai gyvena kaime, jie sudaro 37%. 1. Namų ūkių pajamų ir išlaidų skaitinės charakteristikos Namų ūkio disponuojamos pajamos Namų ūkio vartojimo išlaidos 3654 3700 1030 818 833 372 984 1088 2310 2442 4046 4891 1165 586 471 656 2009 1937 988 1027 905 1145 1380 892 778 822 463 615 952 955 2231 1801 1445 1335 1157 1117 567 768 1059 782 1171 968 884 676 1664 1451 837 731 1447 1147 857 692 339 488 667 1147 1870 1504 778 612 Paimame du kintamuosius (namų ūkių disponuojamas pajamas ir išlaidas). Su MS Excel programos pagalba atidarome posistemį Tools – Data Analysis ir pasirenkame “Descriptive statistics” – „Aprašomoji statistika”, atsidariusiame lange pažymime “summary statistic” – “statistikos suvestinė”. Gauname lentelę su šių dvejų dydžių pagrindinėmis statistinėmis charakteristikomis. Vartojimo išlaidos Mean 1238,833333 Standard Error 175,091832 Median 961,5 Mode 1147 Standard Deviation 959,01746 Sample Variance 919714,4885 Kurtosis 7,643565103 Skewness 2,636814745 Range 4519 Minimum 372 Maximum 4891 Sum 37165 Count 30 Confidence Level(95,0%) 358,1032002 3. Statistinių duomenų analizė Labiausiai statistikoje vartojamos yra šios charakteristikos: Vidurkis (Mean) – tai stebėtų skaitinių duomenų suma, padalinta iš duomenų skaičiaus. Dispersija (Sample Variance) – tai išsibarstymo apie vidurkį matas. Tai skirtumų tarp stebėtų duomenų reikšmių ir vidurkio kvadratų vidurkis. Vidutinis kvadratinis nuokrypis (Standard Deviation) – tai kvadratinė šaknis iš dispersijos. Mediana – tai vidurinis duomuo stebėjimų sekoje, išdėstytoje didėjimo tvarka. Medianos numeris yra skaičiuojamas taip: (n+1)/2, kur n – duomenų skaičius. Jeigu turime lyginį stebėjimų skaičių, medianos numeris bus trupmeninis, tai yra, viduriniai duomenys yra du, todėl mediana tokiu atveju randama kaip dviejų vidurinių duomenų vidurkis. Moda – tai reikšmė, kuri pasikartoja dažniausiai. Jeigu visi duomenys pasikartoja po vieną kartą, tai modos rasti negalima. Eksceso koeficientas (Kurtosis) – tai lėkštumo matas. Kai jis didesnis už 0, duomenų sklaida apie tą vidurkį yra didesnė, nei normaliosios kreivės. Kai mažesnis už 0, duomenų sklaida apie tą vidurkį yra mažesnė, nei normaliosios kreivės, ir kai lygi 0, sklaida apie vidurkį yra normaliosios kreivės. Asimetrijos koeficientas (Skewness) – tai simetrijos matas. Kai jis mažesnis už 0, asimetrija neigiama – kairioji. Kai lygus 0 – simetriška, ir kai daugiau už 0 – asimetrija teigiama (dešinioji). Duomenų plotis (Range) – maksimalios ir minimalios reikšmių skirtumas. Maksimali reikšmė – didžiausia reikšmė imtyje. Minimali reikšmė – mažiausia reikšmė imtyje. Suma – visų imties narių suma. Namų ūkio disponuojamos pajamos: Vidutinės namų ūkio disponuojamos pajamos yra 1298.03, mediana lygi 1009 (pusė stebėtų namų ūkių gauna mažesnes nei 1009 Lt pajamas, o kita pusė - didesnes), moda lygi 778, tai reiškia, kad tokia reikšmė gaunama dažniausiai. Dispersija lygi732219.07, o vidutinis kvadratinis nuokrypis yra 855.70. Pasiskirstymas – asimetrinis (asimetrija teigiama, pakrypusi į dešinę). Eksceso koeficientas teigiamas, vadinasi duomenys yra daugiau išsibarstę nei normaliosios kreivės. Duomenų plotis, tai yra skirtumas tarp maksimalios ir minimalios reikšmės, yra 3707. Minimali reikšmė 339, o maksimali yra 4046. Duomenų suma lygi 38941. Stebėta iš viso 30. Namų ūkio vartojimo išlaidos: Vidutinės namų ūkio vartojimo išlaidos yra 1238.83Lt. Mediana lygi 961.50 (pusė stebėtų namų ūkių išleidžia mažiau nei 961.50 Lt, o pusė - daugiau), moda lygi 1147, tai reiškia, kad tokia reikšmė gaunama dažniausiai. Dispersija yra 919714.49, o vidutinis kvadratinis nuokrypis lygus 959.02. Pasiskirstymas yra asimetrinis (asimetrija teigiama, pakrypusi į dešinę). Eksceso koeficientas teigiamas, vadinasi duomenys yra daugiau išsibarstę nei normaliosios kreivės. Duomenų plotis yra 4519, minimali reikšmė lygi 372, maksimali reikšmė yra 4891. Duomenų suma lygi 37265. Iš viso 30 stebėjimai. 4. Ar skiriasi vieno šeimos nario pajamos mieste ir kaime? N.Ū disponuojamos pajamos vienam NŪ nariui mieste N.Ū disponuojamos pajamos vienam NŪ nariui kaime 913,50 0,25 1155,00 0,50 1348,67 0,33 502,25 0,25 494,00 0,50 476,00 0,50 361,25 0,25 1157,00 1,00 283,50 0,50 353,00 0,33 585,50 0,50 294,67 832,00 279,00 214,25 339,00 222,33 467,50 259,33 Tam, kad patikrinti, ar skiriasi vieno šeimos vidutinės pajamos kaime ir mieste, formuluojame hipotezę apie vidurkių lygybę ir alternatyva apie nelygybę. Kad sužinoti atsakymą į šį klausimą, pirmiausia suformuluojame hipotezę apie dispersijų lygybę. Suformuluojam tokią hipotezę su alternatyvą. Šios hipotezės stebimoji reikšmė lyginama su Fišerio kriterijaus kritine reikšme, jeigu stebimoji patenka į Fišerio kriterijaus kritinę reikšmė, tai hipotezę atmetame alternatyvos naudai. Fišerio kritinė sritis priklauso tokiam intervalui MS Excel programoje spaudžiame ToolsData analysisF-Test Two-Sample for Variances. Įvertinamos tokios statistikos. F-Test Two-Sample for Variances   Variable 1 Variable 2 Mean 554,618421 450,239394 Variance 124208,196 41626,0748 Observations 19 11 df 18 10 F 2,98390364 P(FF critical) ir patenka į Fišerio kritinę sritį, todėl hipotezė, kad dispersijos lygios yra atmetama ir paliekama galioti alternatyva. Žinodami, kad dispersijos nėra lygios, formuluojame hipotezę apie vidurkių lygybę: MS Excel spaudžiame Toolsdata analysis t-Test: Two-Sample Assuming Unequal Variances. Įvertinamos tokios statistikos. t-Test: Two-Sample Assuming Unequal Variances   Variable 1 Variable 2 Mean 554,618421 450,239394 Variance 124208,196 41626,0748 Observations 19 11 Hypothesized Mean Difference 0 df 28 t Stat 1,02740727 P(Tt crit). Tai H0 atmetame, tada koreliacijos koeficientas r statistiškai reikšmingai skiriasi nuo nulio. 6. Ar namų ūkių santaupos didėja? Paimu dvi kiekybines namų ūkio charakteristikas – namų ūkio disponuojamos pajamos ir vartojimo išlaidos. Atėmus vieną iš kito, gaunu santaupas. Namų ūkio disponuojamos pajamos Namų ūkio vartojimo išlaidos Namų ūkio santaupos 3654 3700 -46 1030 818 212 833 372 461 984 1088 -104 2310 2442 -132 4046 4891 -845 1165 586 579 471 656 -185 2009 1937 72 988 1027 -39 905 1145 -240 1380 892 488 778 822 -44 463 615 -152 952 955 -3 2231 1801 430 1445 1335 110 1157 1117 40 567 768 -201 1059 782 277 1171 968 203 884 676 208 1664 1451 213 837 731 106 1447 1147 300 857 692 165 339 488 -149 667 1147 -480 1870 1504 366 778 612 166 Tada atidarau posistemį Tools – Data Analysis, pasirenku funkciją “ t-Test: Paired Two Sample for Means” ir suvedu reikiamus duomenis (Input range – dvi sritys, kurias sudaro namų ūkių pajamos ir išlaidos). Gaunu tokią lentelę: t-Test: Paired Two Sample for Means   Variable 1 Variable 2 Mean 1298,033333 1238,833 Variance 732219,0678 919714,5 Observations 30 30 Pearson Correlation 0,952260264 Hypothesized Mean Difference 0 df 29 t Stat 1,086722407 P(T μy2 Kritinę sritį gaunu [1.699; +∞). Tsk į kritinę sritį nepatenka, hipotezė H0 lieka. Tai reiškia, kad pajamų vidurkis mažesnis nei išlaidos, vadinasi santaupos mažėja 7. Namų ūkių nelygybė ir skurdas Kad įvertintume nelygybę ir skurdą, skaičiuosime šiuos rodiklius: 1. Skurdo ribą 2. Skurstančiųjų gyventojų lygį šalyje 3. Žemų pajamų nuokrypį 4. Žemų pajamų indeksą 5. Kvadratinį skurdo nuokrypį 6. Nubraižysiu Lorenco kreivę 7. Džini koeficientą Skurdo riba – tai kriterijus, kurio pagalba politikai ar kiti asmenys suskirsto gyventojus, šeimas ar namų ūkius į skurstančius ir neskurstančius. Skurdo riba yra apibrėžiamas siejant su tam tikrais, dažniausiai pajamų arba išlaidų, šalies vidutiniais rodikliais ir priklauso nuo jų. Norint apskaičiuoti skurdo rodiklius, reikalingi šie duomenys: namų ūkio dydis, disponuojamos pajamos ir disponuojamos pajamos vienam ūkio nariui. Namų ūkio dydis Namų ūkio disponuojamos pajamos Namų ūkio disponuojamos pajamos vienam NŪ nariui 4 3654 913,50 3 1030 343,33 1 833 833,00 5 984 196,80 2 2310 1155,00 3 4046 1348,67 2 1165 582,50 1 471 471,00 4 2009 502,25 2 988 494,00 3 905 301,67 5 1380 276,00 3 778 259,33 1 463 463,00 2 952 476,00 3 2231 743,67 4 1445 361,25 1 1157 1157,00 2 567 283,50 3 1059 353,00 2 1171 585,50 3 884 294,67 2 1664 832,00 3 837 279,00 3 1447 482,33 4 857 214,25 1 339 339,00 3 667 222,33 4 1870 467,50 3 778 259,33 Plačiau naudojama santykinė skurdo riba, kuri yra susijusi su tam tikra išlaidų arba pajamų dalimi. 50 proc. vidutinių pajamų, arba pajamų per ekvivalentą, jeigu yra naudojamos skalės, dažniausiai naudojama santykinė skurdo riba. Kartais dar imama 40, 30, 60 procentų ribos. Kuo mažesni procentą pasirinksime, tuo mažiau turėsime skurstančiųjų. Skurdo riba pasirenku 50% nuo vidutinių pajamų, tenkančių vienam ūkio nariui. Skurdo riba bus lygi: Lentelėje pažymių tuos, kurie gauna pajamas mažesnes už skurdo ribą. Skurdo lygis: Skurstančių gyventojų lygis šalyje parodo šalies gyventojų dalį, kurių pajamos žemiau skurdo ribos. Skurdo lygiui įvertinti naudojama formulė: L = . Čia: L – skurdo lygis, q – skurstančių gyventojų skaičius, n – visų gyventojų skaičius. Nustatant skurstančių gyventojų skaičių atrenkame tuos namų ūkius, kur vienam nariui tenka žemesnės pajamos už skurdo ribą. L*100  visų stebimų gyventojų pajamos yra žemiau skurdo ribos. Suskaičiavus gaunu, kad 14.63% stebimų namų ūkių yra žemiau skurdo ribos. Skurdo gylis (žemų pajamų nuokrypis): Žemų pajamų nuokrypis – tai rodiklis, kuris parodo, kiek vidutiniškai skurstančiųjų pajamos nukrypsta nuo skurdo ribos. Šis rodiklis parodo skurdo gilumą. Jis randamas: = 0.01753121 Čia xi – i-tojo skurstančiojo pajamos, r – skurdo riba, ki – namų ūkio dydis. Vidutiniškai N*100 % skurstančiųjų pajamos nukrypsta nuo skurdo ribos. Taigi, skurstančiųjų lygis siekia 1.75%. Žemų pajamų indeksas: Žemų pajamų indeksas parodo kiek reikia lėšų, norint eliminuoti skurdą šalyje. Apskaičiuojamas pagal tokią formulę: I = L * N=0.14634146*0.01753121 = 0,00256554. Kur: L – skurdo lygis, N – skurdo gylis. Vadinasi, reikia I*100 % lėšų, norint eliminuoti skurdą šalyje. Taigi, reikia 0.26% lėšų norint eliminuoti skurdą šalyje. Kvadratinis skurdo nuokrypis – atspindi pajamų pasiskirstymą tarp skurstančiųjų. Kuo daugiau šalyje yra ypatingai skurstančiųjų žmonių, tuo didesnis bus šis rodiklis. Tai skurdo intensyvumo rodiklis: Q= 0.00357455 Gini koeficientas. Pajamų pasiskirstymą galima analizuoti matematiškai, naudojant Gini koeficientą. Koeficiento reikšmė parodo pajamų pasiskirstymo nelygybę. Kuo ta reikšmė mažesnė, tuo nelygybė mažiau išreikšta. Esant tobulai lygiam pajamų pasiskirstymui, Gini koeficientas būtų lygus 0. Koeficientas skaičiuojamas: 0 ≤ G(y) ≤ 1 Tam, kad būtų lengviau apskaičiuoti šį koeficientą, sudariau šią lentelę. Namų ūkio disponuojamos pajamos n n*y 339 30 10170 463 29 13427 471 28 13188 567 27 15309 667 26 17342 778 25 19450 778 24 18672 833 23 19159 837 22 18414 857 21 17997 884 20 17680 905 19 17195 952 18 17136 984 17 16728 988 16 15808 1030 15 15450 1059 14 14826 1157 13 15041 1165 12 13980 1171 11 12881 1380 10 13800 1445 9 13005 1447 8 11576 1664 7 11648 1870 6 11220 2009 5 10045 2231 4 8924 2310 3 6930 3654 2 7308 4046 1 4046 Vidutiniškos namų ūkių disponuojamos pajamos yra 1298.03 Lt. Duomenis įstačius į formulę gaunu, kad Gini koeficientas yra lygus 0,317113068. Kadangi mano gautasis koeficientas yra didesnis už 0,3, tai reiškia, kad yra esminių gyventojų pajamų diferenciacijos netolygumų. Lorenco kreivė rodo, kurią pajamų dalį gauna tam tikra visuomenės dalis. Ji padeda įvertinti, kaip lygiai pasiskirsto pajamų dalių grafinis vaizdas. Įstriža linija rodo idealiai lygų pajamų pasiskirstymą. Kuo toliau Lorenco kreivė nukrypusi nuo įstrižos linijos, tuo nelygesnis pajamų pasiskirstymas. Plotas, esantis tarp Lorenco kreivės ir absoliučios lygybės tiesės, vadinamas koncentracijos plotu. Jis parodo skirtumus tarp siekiamos ir idealios padėties pajamų pasiskirstymo atžvilgiu. Tam, kad būtų lengviau nubraižyti Lorenco kreivę, pasidariau tokią lentelę: Namų ūkio disponuojamos pajamos I Sukaupti y I/n s/sk   0 0 339 1 339 0,033333 0,008705 463 2 802 0,066667 0,020595 471 3 1273 0,1 0,03269 567 4 1840 0,133333 0,047251 667 5 2507 0,166667 0,064379 778 6 3285 0,2 0,084358 778 7 4063 0,233333 0,104337 833 8 4896 0,266667 0,125729 837 9 5733 0,3 0,147223 857 10 6590 0,333333 0,16923 884 11 7474 0,366667 0,191931 905 12 8379 0,4 0,215172 952 13 9331 0,433333 0,239619 984 14 10315 0,466667 0,264888 988 15 11303 0,5 0,29026 1030 16 12333 0,533333 0,31671 1059 17 13392 0,566667 0,343905 1157 18 14549 0,6 0,373616 1165 19 15714 0,633333 0,403534 1171 20 16885 0,666667 0,433605 1380 21 18265 0,7 0,469043 1445 22 19710 0,733333 0,50615 1447 23 21157 0,766667 0,543309 1664 24 22821 0,8 0,58604 1870 25 24691 0,833333 0,634062 2009 26 26700 0,866667 0,685653 2231 27 28931 0,9 0,742944 2310 28 31241 0,933333 0,802265 3654 29 34895 0,966667 0,896099 4046 30 38941 1 1 38941 Pagal šią lentelę nubrėžiau grafiką. Iš brėžinio matosi, kad Lorenco kreivė yra pakankamai išgaubta. Vadinasi, yra nemaža turtinė nelygybė. Išvados • Taigi, nubraižius pajamų pasiskirstymo grafiką, pastebime, kad namų ūkiai pagal pajamas yra pasiskirstę netolygiai. • Galima daryti išvadą, kad kaime ir mieste namų ūkių vidutinės pajamos yra vienodos. • Daugelio namų ūkio santaupos turi tendenciją didėti, bet yra ir tokių namų ūkių, kurių santaupos mažėja. • Įvertinus skurdo lygi, pagal statistiką matome, kad skurdo lygis siekia net 14.63 %. • Kadangi Lorenco kreivė yra pakankamai išgaubta, tai yra nemaža turtinė nelygybė. Be to, Gini koeficientas gavosi šiek tiek didesnis už 0,3, tai vadinasi, yra esminių gyventojų pajamų diferenciacijos netolygumų.

Daugiau informacijos...

Šį darbą sudaro 3537 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!

Turinys
  • Įvadas 3
  • 1. Namų ūkių bendra charakteristika 5
  • 1. Namų ūkių pajamų ir išlaidų skaitinės charakteristikos 9
  • 3. Statistinių duomenų analizė 10
  • 4. Ar skiriasi vieno šeimos nario pajamos mieste ir kaime? 11
  • 5. Ar vieno namų ūkio vidutines išlaidas tiesiškai nusako namų ūkio vieno nario vidutinės pajamos? 13
  • 6. Ar namų ūkių santaupos didėja? 14
  • 7. Namų ūkių nelygybė ir skurdas 16
  • Išvados 20

★ Klientai rekomenduoja


Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!

Detali informacija
Darbo tipas
Lygis
Universitetinis
Failo tipas
Word failas (.doc)
Apimtis
21 psl., (3537 ž.)
Darbo duomenys
  • Statistikos referatas
  • 21 psl., (3537 ž.)
  • Word failas 2 MB
  • Lygis: Universitetinis
www.nemoku.lt Atsisiųsti šį referatą
Privalumai
Pakeitimo garantija Darbo pakeitimo garantija

Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.

Sutaupyk 25% pirkdamas daugiau Gauk 25% nuolaidą

Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.

Greitas aptarnavimas Greitas aptarnavimas

Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!

Atsiliepimai
www.nemoku.lt
Dainius Studentas
Naudojuosi nuo pirmo kurso ir visad randu tai, ko reikia. O ypač smagu, kad įdėjęs darbą gaunu bet kurį nemokamai. Geras puslapis.
www.nemoku.lt
Aurimas Studentas
Puiki svetainė, refleksija pilnai pateisino visus lūkesčius.
www.nemoku.lt
Greta Moksleivė
Pirkau rašto darbą, viskas gerai.
www.nemoku.lt
Skaistė Studentė
Užmačiau šią svetainę kursiokės kompiuteryje. :D Ką galiu pasakyti, iš kitur ir nebesisiunčiu, kai čia yra viskas ko reikia.
Palaukite! Šį darbą galite atsisiųsti visiškai NEMOKAMAI! Įkelkite bet kokį savo turimą mokslo darbą ir už kiekvieną įkeltą darbą būsite apdovanoti - gausite dovanų kodus, skirtus nemokamai parsisiųsti jums reikalingus rašto darbus.
Vilkti dokumentus čia:

.doc, .docx, .pdf, .ppt, .pptx, .odt