Nacionalizmo ideologija

Ideologija (graikiškai - idėjų mokslas) tai pasaulėvaizdis, kurį vienija kokia nors idėja. Marksistinėje tradicijoje ideologija yra sąvoka naudojama paaiškinti kaip vidinė kultūros struktūra leidžia valdžią turinčiai grupei išlaikyti maksimalią kontrolę su minimaliu konfliktu.
• tauta yra pagrindinis valdžios šaltinis.
Nacionalizmas išlieka svarbia XXI a. ideologija, nors jau nuo XX a. vidurio buvo pranašaujamas šios ideologijos galas, silpstant tautinėms valstybėms, stiprėjant globalizacijai.
Vakarų pasaulyje "nacionalizmo" sąvoka dažnai vartojama gana neutraliai, norint nurodyti asmens lojalumą tam tikrai tautai.
Yra daug įvairių nacionalizmo apibrėžimų. Nacionalizmas siekia savo tautos nepriklausomybės, vienybės ir klestėjimo. Nacionalizmui būdingiausias teiginys – tautos ir valstybės sienos turi sutapti. Iš čia atsiranda mažumų klausimai, asimiliacija. Nacionalinėje valstybėje, apie kurią svajoja nacionalistai, mažumos tampa problema. Dėl įsitikinimo, kad kiekviena tauta turi turėti "savo" valstybę politiškai nacionalizmas dažnai susijęs su išsivaduojamaisiais judėjimais.
Priklausymas tautai nacionalistų požiūriu nėra pasirinktinas dalykas - jis atsiranda kartu su gimimu, todėl tautinį identitetą galima prarasti, tačiau negalima jo pasirinkti.
Nacionalistinės partijos paprastai priskiriamos dešiniajam partijų spektro sparnui. Kraštutinė nacionalizmo forma vadinama šovinizmu.
1.1. Rytų ir Vakarų nacionalizmas
Dalyje teorinių darbų apie nacionalizmą pabrėžiama, kad nacionalizmas kaip ideologija ir judėjimas turėtų būti skirstomas į vakarietiškąjį, kuriam labiau būdingas tapatinimasis su valstybe, ir Rytų Europos, kuris esą stipriai įtakotas vokiečių filosofo J.G.Herderio idėjų, kuris pabrėžė individų priklausymą etniniu ir kalbiniu pagrindu apibrėžtai tautai (Volk). Kitos teorijos šį skirstymą neigia, nurodydamos jo schematiškumą. Pasak šių autorių tiek vakarietiškajam, tiek rytietiškajam nacionalizmui priskiriami bruožai randami ir rytuose, ir vakaruose.
2. Turto ir galios santykis
Visus ekonomistus nacionalistus vienija jų pažiūra į turto ir galios santykį. Jakobas Vineris yra pasakęs:
1. Turtas yra absoliučiai būtina priemonė galiai įgyti, nesvarbu, kam – saugumui ar agresijai – ta galia skirta;
2. Galia yra būtina arba vertinga kaip priemonė turtui įgyti arba išsaugoti;
3. Ir turtas, ir galia yra tinkami galutiniai valstybės politikos tikslai;
4. Tarp šių tikslų egzistuoja ilgalaikė harmonija, nors tam tikromis aplinkybėmis gali tekti kuriam laikui...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!