Nacionalinių sąskaitų sistema pilnai charakterizuoja pagrindinius ekonominio gyvenimo reiškinius: gamybą, pajamas, vartojimą, kaupimą ir turtą. NS Lietuvoje taikant visame pasaulyje diegiamą NS sistemos metodologiją (SNA, 1993) pradėtos sudaryti 1993 m., o nuo 1995 m. - vadovaujantis Europos nacionalinių ir regioninių sąskaitų sistema (ESA 1995), kuri yra labai panaši definicijų, apskaitos taisyklių ir klasifikacijų atžvilgiu.
Einamosios sąskaitos
Gamybos sąskaita;
BVP
+
Pajamų formavimo sąskaita;
mišrios pajamos
+
Pirminių pajamų paskirstymo (išdėstymo) sąskaita;
nacionalinės pajamos
+
Antrinio pajamų paskirstymo sąskaita;
nacionalinės disponuojamos pajamos
+
Koreguotų pajamų paskirstymo sąskaita
Koreguotos disponuojamos pajamos
+
Disponuojamų pakoreguotų pajamų panaudojimo sąskaita;
Taupymas
+
Kaupimo sąskaitos
Kapitalo sąskaita.
Grynojo turto pasikeitimas taupymo ir kapitalo transferų pasekoje – grynasis kreditavimas ar skolinimasis
+
Finansinė sąskaita
Grynasis kreditavimas ar grynasis skolinimasis
+
Kitų aktyvų pokyčių sąskaita
Grynojo turto pasikeitimas kitų aktyvų pokyčių pasekoje
Nuvertėjimo sąskaita
Grynojo turto pasikeitimas holdingo pelno ir nuostolių pasekoje
Balansai.
Grynasis turtas
+
Likusio pasaulio sąskaita
Išorinis prekių ir paslaugų balansas
NS naudojami rodikliai.
Kodas
Rodiklio pavadinimas
Definicija
P1
Produkcija
Gamybos proceso metu sukurtų prekių ir paslaugų verčių suma (P11+P12)
P11
Rinkos produkcija
Prekės ir paslaugos, kurios turi paklausą ir yra parduodamos ar kitaip perduodamos rinkoje
P12
Nerinkos produkcija
Tai prekės ir paslaugos, kurios gaminamos asmeniniam vartojimui arba nemokamai perduoti kitiems instituciniams vienetams individualiai arba kolektyviai.
P2
Tarpinis vartojimas
Tai prekės ir paslaugos, kurios naudojamos gamyboke kaip priemonės (išskyrus pagrindines priemones)
D21
Mokesčiai gaminiams
Tai mokesčiai (akcizai, PVM, importo, eksporto), kurie mokami si išleidžiama produkcija, kai ji parduodama arba gamintojai ją kitaip panaudoja
D31
Subsidijos gaminiams
Tai einamieji nekompensuojami mokėjimai, kuriuos gauna įmonė konkrečios prekės ar paslaugos vieneto gamybai arba gamybos ir rinkos kainos skirtumui padengti
B1g
Bendroji pridėtinė vertė - bendrasis vidaus produktas
Ši vertė nustatoma kaip produkcijos vertė, atėmus tarpinį vartojimą (P1- P2). BVP – apibendrinantis dydis, nusakantis rezidentinių vienetų ekonominės veiklos rezultatus. Tai per ataskaitinį laikotarpį rezidentinių vienetų sukurtos bendrosios pridėtinės vertės pagal kiekvieną ekonominę veiklą suma, plius grynieji mokesčiai gaminiams ir importo mokesčiai. Taip pat tai yra gyventojų piniginių pajamų ir įmonių ekonominės veiklos pajamų suma (samdomų darbuotojų darbo apmokėjimas, ūkinių subjektų bei verslininkų uždirbtas pelnas ar mišrios pajamos)
K1
Pagrindinio kapitalo vartojimas
Gamintojo pagrindinių priemonių atsargų einamosios vertės sumažėjimas, kuris įvyksta blogėjant fizinėms...
Šį darbą sudaro 3527 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Kiti darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!