Einamosios sąskaitos deficito priežastys

ĮVADAS Temos aktualumas. Kiekvienoje šalyje einamosios sąskaitos deficitas gali atsirasti dėl skirtingų priežasčių, kurios atskleidžia tų šalių jautrumo išoriniams ir vidaus kintamiesiems padėtį (Garšvienė, Gurliauskienė, 2009). Taip pat daugelis autorių einamosios sąskaitos deficitą apibūdina skirtingai, o jo susidarymo priežastis kiekvienoje šalyje įvardija taip pat nevienodai. Einamoji sąskaita - tai mokėjimų balanso dalis, kurioje yra apskaitomas prekių ir paslaugų importas ir eksportas, einamieji pervedimai, darbo ir investicijų pajamos (Verslo žinių žodynas, 2015). Einamosios sąskaitos balansas parodo valstybės ekonominių santykių su užsienio šalimis mastą (Rodzko, 2005). Dauguma autorių įžvelgia būtinybę atsižvelgti į einamosios sąskaitos deficitui darančius įtaką veiksnius. Tokiu būdu valstybės turi galimybę atskleisti stipriąsias ir silpnąsias einamosios sąskaitos deficito puses ir tinkamai įvertinus galimybes, koreguoti tokią padėtį. Tyrimo objektas - einamosios sąskaitos deficito priežastys. Tyrimo problema - neaišku, kokios yra einamosios sąskaitos deficito priežastys. Tyrimo tikslas - nustatyti pagrindines einamosios sąskaitos deficito priežastis. Tyrimo uždaviniai: 1. Teoriškai apibrėžti einamosios sąskaitos deficitą. 2. Išsiaiškinti einamosios sąskaitos deficito priežastis. 3. Išsiaiškinti Lietuvos einamosios sąskaitos deficito priežastis ir iliustruoti jas statistiniais duomenimis. Tyrimo metodai: 1. Mokslinės literatūros, straipsnių analizė, interpretavimas, sisteminimas ir palyginimas. 2. Statistinių duomenų analizė. 1. EINAMOSIOS SĄSKAITOS DEFICITAS Šalies mokėjimų balanso einamoji sąskaita parodo prekių, paslaugų, pajamų bei einamųjų pervedimų judėjimą tarp šalies ir visų kitų valstybių pasaulyje. Taip pat į šią sąskaitą įtraukiama tarptautinių sandorių kredito (eksporto) ir debeto (importo) vertė. Pagal statistikos tinklalapį Eurostat (2015), einamoji sąskaita susideda iš šių pagrindinių dalių: 1. Į tarptautinę prekybą prekėmis įtraukiama bendroji prekyba, prekyba perdirbti skirtomis prekėmis, atsarginėmis dalimis, uostuose vežėjų įsigyjamomis prekėmis ir nepiniginiu auksu. 2. Į tarptautinę prekybą paslaugomis įtraukiamos ES rezidentų ES ne rezidentams (arba atvirkščiai) teikiamos vežimo paslaugos: keleivių ir prekių vežimas, transporto priemonių su įgula nuoma ir susijusios pagalbinės ir papildomos paslaugos; kelionių paslaugos ir kt. 3. Pajamų kategorijai priskiriami dviejų rūšių sandoriai: darbuotojų ne rezidentų gautos darbo pajamos arba iš darbdavių ne rezidentų gautos darbo pajamos ir išorės finansinio turto ir įsipareigojimų generuojamos investicinės pajamos. 4. Einamieji pervedimai – tai valdžios sektoriaus einamieji pervedimai, pvz., susiję su tarptautiniu vyriausybių bendradarbiavimu, einamųjų pajamų ir turto mokesčių mokėjimai. Einamosios sąskaitos deficitas rodo, kad šalis užsienyje išleidžia daugiau nei gauna iš sandorių su kitų šalių ekonomika, todėl likusio pasaulio sektoriaus atžvilgiu ji yra grynoji skolininkė. Einamosios sąskaitos deficitą gali lemti daug kintamųjų, kurie sukuria skirtingą poveikį ne tik tos šalies ekonominei situacijai, bet ir kitoms valstybėms (Garšvienė, Gurliauskienė, 2009). Ekonomikos teorijoje einamosios sąskaitos deficito priimtinumas siejamas su valstybės tarplaikiniu mokumu. Šalis vadinama mokia, kai jos ekonomika ir kiekvienas veikėjas joje tenkina tarplaikinio biudžeto apribojimo sąlygą. Siaurąja prasme, tarplaikinio mokumo sąlygai tenkinti, pakanka, kad skolos našta nedidėtų, o einamosios sąskaitos balansas gali būti ir neigiamas (Rodzko, 2005). Einamosios sąskaitos deficitas susiformuoja tuomet, kai šalies gaunamos įplaukos mažesnės už išmokas užsienio šalims (Stasiulytė, Stulgaitė, 2010). Pasak Rodzko (2005), einamosios sąskaitos nesubalansuotumas gali būti vertinamas dvejopai. Einamosios sąskaitos deficitas (ESD) paprastai susidaro dėl investicijų poreikio ilgo laikotarpio ekonomikos augimui finansuoti. Toks ESD yra priimtinas ir neturėtų būti vertinamas kaip problema, ypač kuomet šalyje pastebimas ekonominis augimas. Tačiau ESD gali turėti ir neigiamų pasekmių ekonomikai - gali didėti bendra užsienio skola, o tai galėtų sukelti net skolos krizės pavojų (Rodzko, 2005). Siekiant sumažinti šį deficitą, šalis stengiasi jį finansuoti tiesioginėmis užsienio ir portfelinėmis investicijomis, oficialiomis tarptautinėmis atsargomis ar užsienio paskolomis. Kiekvienai valstybei, turinčiai ESD, būtina imtis priemonių deficito mažinimui ar užkirsti kelią didėjimui, kad einamosios sąskaitos deficito padengimui netektų skolintis iš užsienio (Stasiulytė, Stulgaitė, 2010). Todėl, siekiant tai įgyvendinti, tikslinga aptarti ir atsižvelgti į pagrindines einamosios sąskaitos deficito priežastis. 2. EINAMOSIOS SĄSKAITOS DEFICITO PRIEŽASTYS Ankstesniame skyriuje minėta, kad kiekvienoje šalyje einamosios sąskaitos deficito priežastys nevienodos. Kiekvienos valstybės ekonomika yra savita pagal savo ekonominius išteklius, atvirumo bei konkurencingumo situacija (Garšvienė, Gurliauskienė, 2009). Garšvienė ir Gurliauskienė (2009) aptaria keturias makroekonominių veiksnių grupes, kurių rodikliai galėtų lemti ESD, pagal kitų autorių tyrimų rezultatus. (1 pav.) Rodiklių grupės Rodikliai Valdžios sektoriaus finansų Vyriausybės biudžeto balansas Mokesčių suma Vyriausybės pajamos ir išlaidos Valstybės skola Nacionalinių sąskaitų Realus ekonomikos augimas Bendrosios nacionalinės pajamos Grynosios nacionalinės disponuojamos pajamos Namų ūkio vartojimo išlaidos Grynosios santaupos Demografiniai rodikliai Kainų lygio šalyje pokyčiai Pinigų sektoriaus Pinigų kiekis Šalies palūkanų norma Užsienio sektoriaus Bendroji skola užsieniui Realus, efektyvusis valiutos kursas Prekybos atvirumas Grynasis užsienio turtas Grynasis eksportas Prekybos terminas Tiesioginės užsienio investicijos Grynasis užsienio turtas 1 pav. Garšvienė ir Gurliauskienė (2009) iš šių rodiklių išskiria kelias ESD priežastis ir jas aptaria detaliau. Pirmiausiai, kaip ESD priežastis minima palūkanų norma. Veikiant laisvai rinkai paklausa ir pasiūla reguliuojama lanksčių kainų, todėl tikėtina, jog lanksti realioji palūkanų norma sudaro galimybes kapitalo rinkai judėti pusiausvyros link. Šalies palūkanų normai didėjant, kartu didės ir verslo investicijos ir tai lems einamosios sąskaitos deficito didėjimą (Garšvienė, Gurliauskienė, 2009). Vertinant valiutų kurso pokyčius, daugelis tyrimų skelbia, kad valiutos kurso vertės augimas daro neigiamą įtaką einamosios sąskaitos balansui, tačiau ilguoju laikotarpiu jį gerina. Vis dėlto, įvedus realų valiutos kursą, šis rodiklis turėtų didėti kartu su infliacija, šalies valiutą brangtų ir visa tai lemtų ESD didėjimą (Garšvienė, Gurliauskienė, 2009). Garšvienė ir Gurliauskienė (2009) savo tyrime taip pat išskiria, kad planuojami taupymo ir investavimo sprendimai sąlygoja einamosios sąskaitos deficitą. Jeigu šalyje yra didesnės privačiojo taupymo apimtys, tokios valstybės dažnai pasižymi mažesniu ESD. Pabrėžiama, kad nacionalinėms santaupoms ir investicijoms augant, einamosios sąskaitos deficitas turi didėti (Garšvienė, Gurliauskienė, 2009). Valdžios sektoriaus veiklos rodikliai einamosios sąskaitos balansui taip pat daro įtaką. Daugelio autorių darbuose aptariama "dvynių deficito" (angl. "Twin Deficit) problema, nagrinėjama valdžios biudžeto deficito ir ESD tarpusavio priklausomybė (Garšvienė, Gurliauskienė, 2009). Vyriausybės išlaidų ir mokesčių keitimo įtaka ESD vertinama prieštaringai. Vieni autoriai teigia, jog tai turi tik nedidelę įtaką šalies mokėjimų balansui. Kiti tvirtina ir daro išvadą, kad Vyriausybės biudžeto saldo pokyčiai iššaukia einamosios sąskaitos balanso blogėjimą ir tarp Vyriausybės biudžeto ir einamosios sąskaitos balansų yra teigiamas bei reikšmingas ryšys (Garšvienė, Gurliauskienė, 2009). ESD įvairių autorių darbuose dažnai siejamas su ekonomikos augimo rodikliais (Garšvienė, Gurliauskienė, 2009). Valstybės su sparčiu ekonomikos augimu neišvengia einamosios sąskaitos deficito ir tokia situacija lemia neigiamą tarptautinio skolinimo suintensyvėjimą. Autoriai ESD atsiradimą grindžia ir šalies vartojimo apimčių didėjimu, kuriam mažėjant tik tuomet bus pagerintas einamosios sąskaitos balansas. Jei šalis didins paklausą importui dėl išaugusio vartojimo, ESD būtinai didės (Garšvienė, Gurliauskienė, 2009). Einamosios sąskaitos balansą kiekvienoje šalyje gali veikti daugelis veiksnių, kurių įtaka gali būti nevienoda ar nebūtinai tiesioginė. Vis dėlto, išlieka būtinumas nustatyti ESD priežasčių reikšmingumą. Sekančiame skyrelyje apžvelgiamos ESD priežastys Lietuvoje. 2.1 Einamosios sąskaitos deficito priežastys Lietuvoje Baltijos šalys yra mažos atviros ekonomikos, todėl prekių kainos šiose valstybėse nėra lanksčios. ESD didėjimą Baltijos valstybėse ypatingai skatina sparčiai augančių naujųjų ekonomikų finansavimas iš užsienio bankų. Taip pat šiose šalyse palanki palūkanų normų aplinka skatina vartojimą ir investicijas bei mažina taupymą (Stasiulytė, Stulgaitė, 2010). Stasiulytė ir Stulgaitė (2010) pateikia šešis veiksnius, lemiančius ESD didėjimą: 1. Augantis darbo užmokestis 2. Žemos palūkanų normos 3. Augantis "lengvų" kreditų suteikimas 4. Vartojimo augimas bei investavimas 5. Taupymo mažėjimas 6. Neigiamas užsienio prekybos ir pajamų balansas Pasak Stasiulytės ir Stulgaitės (2010), einamosios sąskaitos deficito pokytis priklauso nuo šalies galimybių tvarkyti savo skolą, užsienio investuotojų sprendimo dėl rizikos prisiėmimo bei lėšų skolinimo ar investavimo į perspektyvias sritis. Pagal Stasiulytės ir Stulgaitės (2010) atliktą tyrimą, Baltijos šalyse pagrindine ESD priežastimi laikomas prekybos deficitas. Autorių analizuojamais metais (2004-2008 m.) Lietuvoje prekių eksportas visą laiką buvo mažesnis už importą. Tai reiškia, kad didėjo paklausa užsienio prekėms, o šalys negalėjo patenkinti padidėjusios vidaus paklausos. Tačiau didėjantis prekių ir paslaugų eksportas pagrindinė priežastis, mažinanti ESD. Tokią pagerėjusią padėti Lietuvoje 2005 metais galėjo lemti 2004 metų įstojimas į Europos Sąjungą, kuris paskatino prekybos didėjimą tarp šalių (Stasiulytė, Stulgaitė, 2010). Reikšminga ESD priežastis yra ir pajamų deficitas. Jis išaugo Lietuvoje dėl didelių užsienio investicijų ir pajamų iš investicijų srautų užsienio rezidentams (Stasiulytė, Stulgaitė, 2010). Garšvienė ir Gurliauskienė (2009) savo tyrimo rezultatuose atskleidžia, jog didžiausią įtaką Lietuvos einamosios sąskaitos deficitui turi šalies pinigų kiekio pokyčiai. Šių autorių nagrinėjamu laikotarpiu (2000-2008 m.) šalies teikiamų kreditų apimtys sparčiai augo, o tai galėjo lemti paklausos didėjimą ir didelę įtaką ESD. Antroje vietoje pagal reikšmingumą Lietuvos einamosios sąskaitos deficitui yra ekonomikos atvirumo lygio rodiklis. Šis lygis daro didelę įtaką einamosios sąskaitos balansui - importas daug jautresnis šiam rodikliui negu eksportas (Garšvienė, Gurliauskienė, 2009). Pagal Garšvienę ir Gurliauskienę (2009) mažiausią įtaką Lietuvos ESD turi bendrosios skolos užsieniui rodiklis. Jo didėjimas lemia paklausos mažėjimą, o drauge ir einamosios sąskaitos deficito mažėjimą. Tačiau Lietuvos atveju šis rodiklis nedarė stiprios įtakos kaip kiti kintamieji. Lietuvos atveju einamosios sąskaitos deficitas yra jautresnis nacionalinių santaupų rodikliui nei investicijų užsienyje rodikliui (Garšvienė, Gurliauskienė, 2009). Pagal autorių tyrimą, ekonomikos produktyvumo didėjimas ir ekonomikos augimas lemia ESD didėjimą. Žemiau esančiame paveiksle pavaizduotas Lietuvos einamosios sąskaitos balansas 2004-2014 metais. (2 pav.) (2 pav.) Pagal 2 paveikslą didžiausias einamosios sąskaitos deficitas buvo 2007 ir 2008 metais - atitinkamai 4369,7 ir 4363,6 milijonus eurų. Tokį deficitą galėjo iššaukti jau anksčiau minėtos kelios priežastys: didėjančios investicijos dėl šalyje esančių žemų palūkanų normų, sparčiai augusios kreditų apimtys 2004-2008 metais. Svarbiausia priežastimi vis tik vertėtų įvardyti prekybos deficitą. Prekių eksportas 2004-2011 metais visą laiką buvo mažesnis už importą. Vadinasi, Lietuvoje šį laikotarpį didėjo paklausa užsienio prekėms. Eksporto ir importo apimtys 2004-2014 metais pateikiamos 3 paveiksle. (3 pav.) Čia visu laikotarpiu importas ir eksportas didėjo, išskyrus 2009 metus, kuomet dėl prasidėjusios finansinės krizės importas krito nuo 22465,7 iki 14442,3 mln. eurų, o eksportas - nuo 18682,3 iki 13989,7 mln. eurų. Taip pat svarbu paminėti, jog nuo 2012 metų eksportas nežymiai viršijo importą. Dėl šios priežasties einamojoje sąskaitoje atsirado perteklius 2013-2014 metais.(2 pav.) Todėl galima teigti, jog prekybos deficitas daro didžiausią įtaką einamosios sąskaitos balansui. Jei importo apimtys didesnės nei eksporto, valstybėje nepatenkinama vidaus paklausa. (Stasiulytė, Stulgaitė, 2010) Be šios ESD priežasties yra ir kiti veiksniai: žemos palūkanų normos, lengvai suteikiami kreditai, vartojimo augimas, neigiamas užsienio prekybos ir pajamų balansas. Tačiau kaip jau minėta, kiekvienoje šalyje einamosios sąskaitos deficitui įtakos turi vis skirtingi veiksniai, nors einamosios sąskaitos balansas kelių šalių gali būti vienodas. IŠVADOS 1. Šalies mokėjimų balanso einamoji sąskaita parodo prekių, paslaugų, pajamų bei einamųjų pervedimų judėjimą tarp šalies ir visų kitų valstybių pasaulyje. Taip pat į šią sąskaitą įtraukiama tarptautinių sandorių kredito (eksporto) ir debeto (importo) vertė. 2. Einamosios sąskaitos deficitas rodo, kad šalis užsienyje išleidžia daugiau nei gauna iš sandorių su kitų šalių ekonomika, todėl likusio pasaulio sektoriaus atžvilgiu ji yra grynoji skolininkė. 3. Pagrindinės einamosios sąskaitos deficito priežastys: vidaus paklausa (eksportas ir importas), spartus šalies ekonominis augimas, valiutos kursas, palūkanų norma, bendra užsienio skola bei valstybės biudžeto deficitas ir valstybės skolinimasis. 4. Lietuvoje daugiausiai einamosios sąskaitos deficitą lemia prekybos deficitas - importas viršija eksportą. 5. Kiekvienoje valstybėje einamosios sąskaitos deficito priežastys skirtingos, nors einamosios sąskaitos deficitas keliose šalyse gali būti vienodas. LITERATŪRA IR ŠALTINIAI 1. GARŠVIENĖ L., GURLIAUSKIENĖ I., Einamosios sąskaitos deficitą ir jo pokyčius lemiančių veiksnių teorinis ir praktinis aspektai [Žiūrėta 2015-11-06] Prieiga internetu:

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!