Einamosios sąskaitos pertekliaus priežastys

 ĮVADAS Temos aktualumas. Kiekvienoje šalyje stengiamasi pasiekti mokėjimo balanso einamosios sąskaitos subalansuotumą, taip parodant šalies ekonominį lygį ar išsivystymo galimybes. Tačiau dažniausiai dėl tam tikrų priežasčių šis tikslas yra neįgyvendinamas. To pasekmė – einamosios sąskaitos balanso (ESB) deficitas arba perteklius, du svarbūs procesai, su kuriais tenka susidurti daugumai valstybių. Šalims, ekonominiu išsivystymu atsiliekančioms nuo lyderių, perteklinis prekybos balansas yra būtinas valiutos išteklių, reikalingų tarptautiniams įsipareigojimams pagal kitas mokėjimų balanso sąskaitas atlikti, šaltinis. Kai šalies įplaukos viršija išmokas, susidaro einamosios sąskaitos perteklius, kuriam esant gali padidėti užsienio valiutos atsargos bei pinigų pasiūla šalies vidaus rinkoje. Einamoji sąskaita yra plačiausias šalies užsienio prekybos produktais bei paslaugomis matas, kuris nustato šalies ekonomikos poziciją pasaulyje. Iš jos galime spręsti apie šalies tarptautinę ekonomikos veiklą, ar ji veikia efektyviai. Ji ne tik parodo šalies tarptautinio bendradarbiavimo mastą, bet ir leidžia spręsti apie šalies konkurencingumą. Infliacija, nacionalinės pajamas, valiutų kursai, tai tik keletas veiksnių, kurie trukdo įgyvendinti mokėjimų balanso einamosios sąskaitos balansą. Tyrimo problema: neaišku kokios yra einamosios sąskaitos pertekliaus priežastys. Tyrimo tikslas: išsiaiškinti, kokios priežastys skatina atsirasti einamosios sąskaitos perteklių. Uždaviniai: 1. Einamosios sąskaitos teorinis apibrėžimas. 2. Įvardyti priežastis, kurios trukdo šalims pasiekti mokėjimų balanso einamosios sąskaitos subalansuotumą. 3. Supažindinti su einamosios sąskaitos perteklius sąvoka. 4. Išsiaiškinti einamosios sąskaitos pertekliaus priežastis. 5. Pateikti einamosios sąskaitos pertekliaus analizę Lietuvoje. 1. EINAMOJI SĄSKAITA Einamoji sąskaita yra plačiausias šalies užsienio prekybos produktais bei paslaugomis matas. Ji reguliuoja tarptautinių prekių, paslaugų, darbo pajamų, einamųjų pervedimų srautus ir kitų grynųjų pajamų judėjimą. Iš einamosios sąskaitos galima spręsti ar šalies tarptautinė ekonomikos veikla yra efektyvi, galime nusakyti šalies tarptautinę ekonominę politiką ar tarptautinių ekonominių santykių būklę. Ji ne tik parodo šalies tarptautinio bendradarbiavimo mastą, bet ir leidžia spręsti apie šalies konkurencingumą. Iš šios sąskaitos balanso galima spręsti, ar valstybė pajėgi už prekes ir paslaugas, kurias gauna iš užsienio valstybių, apmokėti prekėmis ir paslaugomis, kurias suteikia užsienio valstybės. Einamoji sąskaita yra glaudžiai susijusi su nacionalinėmis santaupomis ir investicijomis, todėl turi didelę įtaką bendram ekonomikos augimui, valiutos kurso svyravimui. Ji padeda mums nusakyti, kaip keičiasi šalių grynasis užsienio turtas arba įsipareigojimai užsieniui, todėl yra itin svarbi vertinant šalių ekonomikos būklę ir jos vystymosi perspektyvas ateityje. Pagal einamąją sąskaitą nustatoma ir šalies ekonomikos pozicija pasaulyje. 1.1 EINAMOSIOS SĄSKAITOS STRUKTŪRA Remiantis satistikos departamento tinklalapiu Eurostat (2015), einamoji sąskaita susideda iš tokių veiksnių, kaip: 1. Prekyba- į tarptautinę prekybą prekėmis įtraukiama bendroji prekyba, prekyba perdirbti skirtomis prekėmis, atsarginėmis dalimis, uostuose vežėjų įsigyjamomis prekėmis ir nepiniginiu auksu. Prekių eksportas ir importas fiksuojami mokėjimų balanse tuo momentu, kai rezidento nuosavybės teisė į prekes perduodama nerezidentui (arba atvirkščiai). Užsienio prekybos statistikoje prekių importas įvertinamas c.i.f. (liet. “kaina, draudimas ir frachtas”) kainomis, o eksportas – f.o.b. (liet. “frasko laivo denis”) kainomis. Terminas “Kaina, draudimas ir frachtas” reiškia, kad pardavėjas privalo apmokėti visus prekių gabenimo į nurodytą paskyrimo uostą kaštus, sumokėti frachtą ir jūrų draudimą, bet prekių praradimo ar sugadinimo rizika, o taip pat papildomi kaštai, atsirandantys po to, kai prekės perduodamos laivo denyje, pardavėjo perleidžiami pirkėjui nuo to momento, kai jos išsiuntimo uoste perkeliamos per laivo borto turėklų liniją. Terminas “Franko laivo denis” reiškia, kad pardavėjas įvykdo perdavimo įsipareigojimą, kai prekės įkeliamos per borto turėklus į laivą nurodytame išsiuntimo uoste. Tai reiškia, kad pirkėjas nuo to momento turi prisiimti visus prekių praradimo ar sugadinimo kaštus ir riziką. Prekių eksportas ir importas į sąskaitas traukiami vadinamąja FOB verte – rinkos verte eksportuojančios ekonomikos pasienyje, įskaitant ten mokamus draudimo ir vežimo paslaugų mokesčius; 2. Paslaugos- į tarptautinę prekybą paslaugomis įtraukiamos ES rezidentų ES nerezidentams (arba atvirkščiai) teikiamos vežimo paslaugos: keleivių ir prekių vežimas, transporto priemonių su įgula nuoma ir susijusios pagalbinės ir papildomos paslaugos; kelionių paslaugos, visų pirma atsižvelgiant į prekes ir paslaugas, kurias ES keliautojai įsigyja iš ne ES rezidentų (arba atvirkščiai) ir kitos paslaugos, pvz., ryšių, statybos, draudimo, finansų, kompiuterių ir informacinės paslaugos; honorarai ir licencijų mokesčiai, kitos verslo paslaugos (kaip antai perpardavimas ir kitos su prekyba susijusios paslaugos, veiklos nuomos paslaugos ir kitos įvairios verslo, profesinės ir techninės paslaugos), asmeninės, kultūros ir poilsio organizavimo paslaugos ir kitoms kategorijoms nepriskiriamos valdžios sektoriaus paslaugos; 3. Pajamos- tai pajamos, gautos už nerezidentams suteiktas paslaugas bei išlaidos, susijusios su turimų gamybos veiksnių, tokių kaip darbas, žemė, kapitalas, panaudojimu. Pajamos skirstomos į darbo pajamas bei investicines pajamas. Darbo pajamas- tai gautos rezidentų pajamos už darbą nerezidento šalyje, o investicijų pajamos– pajamos, gautos už disponuojamus užsienio finansinius aktyvus ir atvirkščiai. Prie investicinių pajamų galima priskirti dividendus, gautus už turimus nerezidentų nuosavybės vertybinius popierius, palūkanos už skolos vertybinius popierius, gautos palūkanos už indėlius užsienio šalių banke, palūkanos už suteiktas ar gautas paskolas bei kitos investicijų pajamos. 4. Einamieji pervedimai- tai valdžios sektoriaus einamieji pervedimai, susiję su tarptautiniu vyriausybių bendradarbiavimu, einamųjų pajamų ir turto mokesčių mokėjimai bei kiti einamieji pervedimai, pvz., dirbančių asmenų perlaidos, draudimo įmokos (atėmus aptarnavimo mokesčius) ir reikalavimai ne gyvybės draudimo bendrovėms. Remiantis mokėjimų balanso rengimo taisyklėmis, faktinių išteklių įplaukas, turto padidėjimą ar įsipareigojimų sumažėjimą atitinkantys sandoriai (pvz., prekių eksportas) priskiriami kreditui, o faktinių išteklių nutekėjimą, turto sumažėjimą ar įsipareigojimų padidėjimą atitinkantys sandoriai (pvz., prekių importas) priskiriami debetui. Nors visada stengiamasi išlaikyti einamosios sąskaitos subalansuotumą, tačiau egzisuoja tam tikros priežastys, dėl kurių šis tikslas daugumoje valstybių yra neįgyvendinamas. 2. EINAMOSIOS SĄSKAITOS BALANSAS Norint parodyti šalių subalansuotumo lygį ir išsivystymo galimybes turime turėti einamosios sąskaitos balansą (ESB). Tai labiausiai informatyvus balansas, atspindintis visus aktyvų judėjimus, susijusius su prekių ir paslaugų judėjimu. Teigiamas einamosios sąskaitos saldo reiškia, kad šalies prekių paslaugų ir pajamų judėjimo kreditas yra didesnis nei debetas. Kitaip tariant, teigiamas saldo parodo, kad šalis kitų šalių atžvilgiu yra netto kreditorius. Teigiamas einamosios sąskaitos saldo sąlygoja šalies realių pajamų didėjimą bei visuomenės gerovės augimą. Ir atvirkščiai, einamosios sąskaitos deficitas reiškia, jog šalis yra skolininkė kitų šalių atžvilgiu. Nors nuolat stengiamasi parodyti šalių subalansuotumo lygį ir išsivystymo galimybes, tačiau dažnai dėl įvairių priežasčių mokėjimų balanso sąskaitos gali būti nesubalansuotos, t.y. gali susidaryti deficitas ar perteklius. Labai retai į šalį ateinantys pinigų srautai yra lygūs iš šalies išeinantiems pinigų srautams. 1 pav. Einamosios sąskaitos nesubalansuotumui įtakos turintys veiksniai Šaltinis: Vaškelaitis V. Pinigai: centriniai bankai ir jų funkcijos. Vilnius, Lietuvos mokslas 2006. psl. 127 Pagal Vaškelaičio V. cituojamą Brauną V.B., Hogendorną J.S. (1993) einamosios sąskaitos nesubalansuotumui įtakos turi infliacija. Kainų padidėjimas apsunkina prekių išvežimą bei sumažina eksportuojamų prekių konkurencingumą užsienio rinkose. Be to, didėjant infliacijai šalies viduje importuojamas prekes darosi vis labiau patrauklesnės vartotojui. Dar vienas nemažiau svarbus veiksnys, darantis įtaką einamosios sąskaitos nesubalansuotumui yra nacionalinių pajamų augimas. Didelis ir spartus nacionalinių arba realiųjų pajamų augimo tempas veda prie vis didėjančio vartojimo bei importuojamų prekių ir paslaugų kiekio didėjimo. Atvirkštinis procesas būtų tuomet, kada vartojimo pajamų augimas būtų santykinai mažas, t.y. nedidelis pajamų augimas veda prie importuojamų prekių ir paslaugų lygio mažėjimo. Valiutos kurso pokyčiai vieni svarbiausių veiksnių, darančių įtaką einamosios sąskaitos nesubalansuotumui. Jeigu šalies valiutos vertė, lyginant su kitų šalių valiutomis, kyla, tuomet eksportuojamos prekės bus santykinai brangesnės, todėl jų paklausa užsienio rinkose, be abejonės, ženkliai sumažės. Atvirkštinė situacija sudaro labai palankias sąlygas eksportui, kadangi eksportuojamų prekių kaina sumažės. Kitas nemažiau svarbus veiksnys- Vyriausybės apribojimai. Vyriausybė, norėdama apsaugoti vietinių gamintojų gaminamos produkcijos konkurencingumą šalies viduje, gali importuojamoms prekėms taikyti tam tikrus apribojimus. Dažniausiai pasitaikantys apribojimai importuojamoms prekėms yra kvotos ir muitai. Įvedus muitus importuojamoms prekėms, jų kaina šalies viduje padidėja, o kartu padidėja ir jų pardavimo kaina. Būtent dėl šių priežasčių einamąją sąskaita sudėtinga subalansuoti, todėl dažniausiai vienu atveju ji tampa deficitinė kitu- perteklinė. 3. EINAMOSIOS SĄSKAITOS PERTEKLIUS Konkrečios valstybės prekybos balanso pertekliaus arba deficito ekonominė reikšmė priklauso nuo šalies pozicijų pasauliniame ūkyje, jos ryšių su partnerėmis ir bendros ekonominės politikos. Šalims, ekonominiu išsivystymu atsiliekančioms nuo lyderių, perteklinis prekybos balansas yra būtinas valiutos išteklių, reikalingų tarptautiniams įsipareigojimams pagal kitas mokėjimų balanso sąskaitas atlikti, šaltinis. Kai šalies įplaukos viršija išmokas, susidaro einamosios sąskaitos perteklius (2 pav.). Dažniausiai einamosios sąskaitos perteklius susidaro esant pertekliniam prekybos balansui. Einamosios sąskaitos perteklius gali parodyti ne tik konkurencingą vietos gamintojų produkciją, bet ir apie importo, prekybos ar kitus apribojimus, investicijoms nepatrauklią aplinką. 2 pav. Einamosios sąskaitos perteklius Šaltinis. Sudaryta autoriaus, remiantis Esant perteklinei einamajai sąskaitai, gali padidėti užsienio valiutos atsargos bei pinigų pasiūla šalies vidaus rinkoje. Pardavusios užsienyje prekes, firmos gauna užsienio valiutą. Eksportuojančios firmos dalį užsienio valiutos gali iškeisti prekių importui. Tačiau būna ir taip, kad vienos firmos eksportuoja, kitos – importuoja. Tos firmos, kurios eksportuoja, gautą užsienio valiutą turi iškeisti į nacionalinę valiutą, nes joms vidaus rinkoje reikia išmokėti darbo užmokestį, pirkti žaliavas nacionaline valiuta. Centriniam bankui, superkant užsienio valiutą, padidėja nacionalinės valiutos pasiūla. Atlikdamas keitimo operacijas, centrinis bankas padidina užsienio valiutos atsargas. Esant tokiai situacijai ilgesnį laikotarpį, didėjant nacionalinės valiutos pasiūlai, bankai norės daugiau skolinti pinigų, dėl to gali sumažėti palūkanų norma. Tokie veiksmai gali padidinti vartojimą ir atitinkamai gamybą, gali padidėti bendros nacionalinės pajamos ir bendroji paklausa. Bendrosios paklausos didėjimas didins kainų lygį, t.y. sukels infliaciją, kuri sumažina šalies prekių konkurencingumą užsienio rinkoje. Sumažėjus palūkanų normai, kapitalas gali palikti šalį. Dėl šių priežasčių einamosios sąskaitos perteklius sumažės arba einamoji sąskaita gali tapti deficitinė. Esant perteklinei sąskaitai yra skatinamas kapitalo eksportas, tiesioginių investicijų, portfelinių ar kitokių investicijų forma (suteikiant kitai šaliai paskolas). P. Vaškelaitis (2006) teigia, jog gali būti ir taip, kad turėdama prekybos perteklių, šalis apsirūpina užsienio valiutomis, kurios naudojamos prekių, investicinių prekių, paslaugų importui apmokėti. Einamosios sąskaitos perteklius, paveiktas prekybos balanso pertekliaus, valstybei gali užtikrinti reikiamą importo apimtį net ir tada, kai dėl kokios nors priežasties jos eksportas tam tikru laikotarpiu sumažėtų. Kaip jau buvo minėta anksčiau, iš pažiūros einamosios sąskaitos perteklius vertinamas kaip ekonomikos stiprumo ženklas, tačiau reikia įsigilinti į jo susidarymo priežastis. Einamosios sąskaitos pertekliui susidaryti įtakos turi daugelis veiksnių. 3.1 EINAMOSIOS SĄSKAITOS PERTEKLIAUS SUSIDARYMO PRIEŽASTYS Teigiamas prekybos balansas. Sumažėjęs vietinių šalies gyventojų vartojimas taip pat mažina importinių prekių paklausą. Tuomet prekių importas mažėja palyginti su šalies eksportu, dėl to einamoji sąskaita tampa perteklinė. Perteklių gali lemti bet kuri einamosios sąskaitos sudedamoji dalis, jei į ją įplaukiančios pajamos sudaro santykinai didesnę dalį, palyginti su šalies išmokomis. Padidėjęs taupymas. Esant nestabiliai ekonomikai ar mažėjant jos augimui, taip pat šalies gyventojų pasikeitę lūkesčiai (tikimasi blogesnių gyvenimo sąlygų ateityje) skatina daugiau taupyti nei vartoti, o tai gali sąlygoti importinių prekių paklausos sumažėjimą ir importą į šalį. Nacionalinės pajamos. Sumažėjusios nacionalinės pajamos mažina šalies gyventojų vartojimą bei taip sumažinama paklausa importuojamoms prekėms. Vykdoma stabdančioji fiskalinė politika. Vyriausybė, mažindama savo išlaidas (skirtas socialinėms išmokoms), didindama mokesčius, tiesiogiai veikia šalies piliečių gaunamas pajamas (jas mažindama) ir prisideda prie mažėjančio vartojimo. Defliacija. Sumažėjusi pinigų pasiūla mažina kainų lygį šalyje. Dėl to vietinės prekės šalies gyventojams tampa pigesnės už importuojamas prekes. Dėl pigesnių prekių eksportas gali padidėti į šalis, kuriose nėra defliacijos arba ji yra mažesnė. Nuvertintas pagal perkamosios galios paritetą valiutos kursas. Mažas šalies valiutos kursas, palyginus su kitomis valiutomis, skatina eksporto augimą, nes didėja šalies prekių paklausa. Dėl šių priežasčių sumažėja šalies vartotojų importuojamų prekių iš užsienio šalių poreikis. Vyriausybės apribojimai. Jeigu vyriausybė nustato muitus importuojamoms prekėms, tai jų kaina išauga, o išaugusios kainos mažina importinių prekių paklausą. Taip pat vyriausybė, norėdama sumažinti importą, gali įvesti importo kvotas ar kitokius apribojimus, kas taip pat didina importinių prekių kainas. 4. EINAMOSIOS SĄSKAITOS PERTEKLIUS LIETUVOJE Ilgą laiką einamosios sąskaitos balanse (ESB) vyraujantis deficitas, jau 2009 metais pasikeitė ir perkopė į teigiamą ESB balanso perteklių. Tokį šuolį Lietuvos ekonomikoje lėmė perviršis paslaugų, pajamų bei einamųjų pervedimų balanse. Dėl šių priežasčių 2009 metais buvo fiksuojamas net 3437,6 mln. litų perteklius, o tai sudarė 3,7 proc. palyginus su BVP. (3 pav.) 3 pav. Einamoji sąskaita Šaltinis : Lietuvos bankas Iki 2010 metų mokėjimų balanso einamosios sąskaitos balanse situacija išliko tokia pati. Dėl paslaugų ir einamųjų pervedimų balanso buvo matomas jau mažesnis, tačiau vis tiek išlikęs einamosios sąskaitos perteklius, kuris sudarė 67,2 mln. litų. 2010 m. jis buvo artimas einamosios sąskaitos subalansuotumui, kas yra retas reiškinys daugybėje valstybių. 2013-2014 m. Lietuvos ekonomikoje einamosios sąskaitos balansas vėlgi buvo teigiamas. Nors dėl Lietuvos ekonomikoje susidariusio užsienio prekybos balanso ir reikšmingai sumažėjusio pajamų balanso deficito galėjome pastebėti I ir IV ketv. einamosios sąskaitos perteklių, tačiau metinis balansas rodė neigiamą rezultatą. Tačiau jau 2013-2014 metais ESB buvo ne tik teigiama, bet ir artima subalansuotumui. 4 pav. Einamosios sąskaitos balansas Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas ir Lietuvos banko skaičiavimai 2013 m. einamosios sąskaitos perteklius nunyko daugiausiai dėl to, kad suprastėjo prekybos prekėmis bei pirminių pajamų balansai. Remiantis paskelbtais ketvirčių duomenimis, ESB metams bėgant keitėsi gana daug. Pirmąjį pusmetį einamosios sąskaitos balansas buvo neigiamas. Jį labiausiai lėmė pablogėjęs prekybos prekėmis balansas, kuris buvo prastesnis dėl naftos produktų ir trąšų eksporto raidos. Kaip įprasta, pirmąjį pusmetį einamosios sąskaitos balansą blogino ir nerezidentams išmokėti dividendai. Po mažiau palankios raidos pirmąjį pusmetį einamosios sąskaitos balansas trečiąjį ketvirtį trumpam pagerėjo ir buvo teigiamas. Tai iš esmės buvo susiję su geresniu žemės ūkio ir maisto produktų – ypač grūdų – eksportu; be to, dėl geresnių mineralinių produktų eksporto rezultatų sumažėjo šios prekių grupės neigiamas poveikis prekybos balansui. 2014 m. pabaigoje einamosios sąskaitos balansas vėl suprastėjo. Didžiausią įtaką tam darė vienkartinis veiksnys – importuotas suskystintų gamtinių dujų terminalo laivas- saugykla. Dėl didelės šio sandorio vertės jo poveikio prekybos balansui neatsvėrė per pastaruosius dvejus metus rekordiškai padidėjęs javų eksportas ir dėl to labai pagerėjęs žemės ūkio ir maisto produktų prekybos balansas. Vertinant visus 2014 m., kaip įprasta, einamosios sąskaitos balansą labiausiai teigiamai veikė antrinių pajamų ir paslaugų balansai. Prie teigiamo antrinių pajamų balanso, kaip įprasta, stipriai prisidėjo asmeniniai pervedimai. Nepaisant Rusijos ir Ukrainos konflikto poveikio, paslaugų eksporto augimas viršijo tiek BVP, tiek paslaugų importo augimą, todėl šios einamosios sąskaitos sudedamosios dalies balanso ir BVP santykis buvo didesnis nei prieš metus. IŠVADOS 1. Mokėjimų balanso einamoji sąskaita, parodo prekių, paslaugų, pajamų ir einamųjų pervedimų sandorius, vyksiančius tarp šalies ir kitų valstybių. 2. Einamosios sąskaitos nesubalansuotumui įtakos turi infliacija, nacionalinės pajamas, valiutos kursas, vyriausybės apribojimai. 3. Einamosios sąskaitos perteklius gali parodyti ne tik konkurencingą vietos gamintojų produkciją, bet ir importo, prekybos ar kitus apribojimus, investicijoms nepatrauklią aplinką. 4. Pagrindinės einamosios sąskaitos pertekliaus priežastys: teigiamas prekybos balansas, padidėjęs taupymas, nacionalinės pajamas, vykdoma stabdančioji fiskalinė politika, defliacija, valiutos kursas bei vyriausybės apribojimai. 5. Jau nuo 2009 m. Lietuvoje buvo pastebimas susidaręs einamosios sąskaitos balanso perteklius. Per 2009-2014 metų laikotarpį, mokėjimų balanso einamosios sąskaitos pertekliui didžiausią įtaką darė ir teigiamai veikė ESB paslaugų bei pajamų sektoriai. LITERATŪROS ŠALTINIAI 1. Lietuvos bankas 2012 m. ketvirtojo ketvirčio ir 2012m. Lietuvos respublikos mokėjimų balanso apžvalga. Prieiga per internetą:

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!