N. Miliauskaitė "Dvi sesės"

Nijolė Miliauskaitė (1950 - 2002) – XX a. pab. – XXI a. pr. lietuvių poetė, lituanistė. N.Miliauskaitės vietą lietuvių literatūroje apibrėžti nelengva. Poetė moderniai perteikia tradicinius motyvus, subtiliai atspindi jausmą, kartu išsakydama paprastą ir svarią mintį, iš kasdienybės pasaulio išskirdama patį svarbiausią dalyką – tylią, po giliais sąmonės klodais paslėptą žmogaus sielos šneką. Tai autorė daro savitą tarp įvairialypių XX a. II pusės poetinių ieškojimų, modernizmo ir postmodernizmo krypčių - teigia A. Tamaliūnaitė - Tamošiūnienė.
N.Miliauskaitės kūryba yra negausi, tačiau labai vertinama, pripažinta ir mylima. Trys eilėraščių rinkiniai: Uršulės S. Portretas, Namai, kuriuose negyvensim (1988), Uždraustas įeiti kambarys (1995) ir ketvirtas rinkinys Širdies labirintas, kaip dalis įdėtas į rinktinę Sielos labirintas (1999).
Pirmos trys dalys stebina vientisumu, tarsi viena istorija tęsiama ir gilinama. Dominuoja neturėtų namų ilgesys, vaikystės, praleistos prieglaudoje, paauglystės dramų, kylančių mėginant suvokti, kur iš tikro esi ir koks tavo santykis su kitais, pasaulio grožis. Jos kyla iš skaudžios asmeninės patirties. Tačiau ši patirtis reiškiama ypač santūriai.
Ketvirta dalis Širdies labirintas paženklintas ypač ryškiu Rytų religijų estetiniu jausmu, kai džiaugsmą teikia kiekvienas atpažinimas, kiekviena tam tikros kultūros apraiška. Šioje dalyje eilėraščiai kiek jausmingesni, randantys atsparos tašką momentuose. Tai tarsi paskutiniu momentu pasilikta galimybė dar gilesniam išgyvenimui - teigia Aušra Tamošiūnienė savo knygoje ,,Tylos skambėjimas. A. Peluritytė mano, kad poetės santykis su Rytų religijomis yra labiau intuityvus, persmelktas nuolatinio religinio aplinkos išgyvenimo pojūčio.
Eilėraštis ,,Dvi sesės“, kuris bus toliau analizuojamas priklauso ketvirtai poetės lyrikos knygai ,,Širdies labirintas.“ ,,Dvi sesės“ vaizduoja gyvenimo principą, pinasi gyvenimo grožio, būties bei kosminės tvarkos temos. Būties bekraštybės idėja poetės eilėraštyje yra labai svarbi, nes simboliai – paprasti aplinkos daiktai, per kuriuos reiškiasi tęstinumo ir kartu žemiškos patirties laikinumo principas toks svarbus yra visoje Rytų filosofijoje. Poetė yra atvira regimam ir lytiniam pasauliui, metafizinei, transcendentinei jo paslapčiai, kuri savo ištakomis siekia anapus apčiuopiamos patirties.
Sesuo, seserystė, neapeinama moters pasaulio gairė,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!