Mykolo Žilinsko meno galerija

Lietuvoje jau nuo seniausių laikų viena lankomiausių vietų yra, žinoma, sostinė – Vilnius. Vilnius garsėja ne tik kaip sostinė, lankomų vietų būstinė, bet dar kitaip vadinama švietimo, mokslo centru, į kurį ir pagal kurį yra orintuojamasi visoje Lietuvoje.
Tačiau nepaisant visko, mūsų šalyje yra ir kitų miestų, lankomų vietų, kurios savo vertybių turtingumu net pralenkia. Neieškokime toli ir užsukime į Kaune esančią M. Žilinsko meno galeriją. Ji yra pačioje laikinosios sostinės širdyje, prie pat Soboro. Šiuoje galerijoje teko lankytis pirmą kartą, tačiau ir jo pakako susidaryti nepaprastam įspūdžiui. Man labai patiko ne tik pačios galerijos architektūra, interjeras, bet ir, žinoma, joje eksponuojami įvairiausi, visame pasaulyje žinomi taikomosios ir vaizduojamosios dailės kūriniai. Apsilankymo M. Žilinsko galerijoje metu labiausiai susidomėjau III-čiame aukšte esančioje XIII salėje eksponuojamais darbais.
Eksponuojami XIXa. pab. XXa. pradž. kūriniai atspindi šio laikotarpio vokiečių ir kitų kraštų dailėje vyravusias tendencijas.
Salėje dominuoja XIXa. 8 dešimt. Vakarų Europos mene pasireiškusi simbolizmo kryptis. Ji buvo raekcija prieš natūralizmą literatūroje ir impresionizmą dailėje. Šios krypties atstovų kūrybą ženklino siekimas mitologiniais ir šiuolaikiniais traktuojamais simboliais išreikšti gamtoje ir žmogaus dvasioje glūdinčias jėgas, pabėgti nuo dailininkų netenkinusios tikrovės. Ryškus simbolizmo paveikslas yra vokiečių tapytojo W. W. G. Schucho 1843-1918m. efektinga ir efektyvi kompozicija „Karas“. Simbolinį karo baisumų vardą drobėje kuria ekspresyvus judesys, efektingi šviesos ir šešėlio kontrastai, raudona spalva – karo ir mirties personažų psichologinis išraiškingumas. M. Nonnenbrocho 1857-1922m. drobėje regime simbolistų pamėgtą fatališkos, kiek erotizuotos ir visuomet paslaptingos moters atvaizdą.
Šveicarų kilmės dailininko A. Bocklino 1827-1901m. ir vokiečio C. Heselio peizažuose natūralistiniai gamtos motyvai susipina su dekoratyviniais elementais. Taip jų darbuose atsiranda antinatūralistinė nuotaika, rafinuotas spalvų lyrizmas.
Vokiečių tapytojo F. Possarto 1837-1928m. peizaže „negyvoji jūra“ pagrindiniais simboliais taip pat tampa spalva ir netgi tapysenos faktūra. Simbolinei krypčiai būdingu dekoratyvumu pasižymi ir A. Pellono 1974-?m. drobė bei M. Klingerio 1857-1920m. nutapytas „ Daktaro H.H. Van Meyerio portretas“. Pastarajame psichologiniam...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!