Muzikos istorija. Ekspresionizmas, impresionizmas

K. Mone technikai akivaizdžiai trūko formos ir griežtumo, „prisiuvo“ naujadarą „impresionistai“.
Impresionistinei tapybai būdingas siekimas fiksuoti trumpalaikius momentus, pastebėtus gamtoje.
elementai. Tapybos technikai būdingas grynų spalvų naudojimas: norėdamas išgauti žalumo įspūdį,
dailininkas tapo mėlynais ir geltonais bruoželiais. Iš tolo atrodo žalia, o iš tikrųjų yra dvi spalvos.
Realybė vienokia, įspūdis kitoks.
Impresionistinei muzikai būdinga skaidri harmonija ir mirgančios orkestro spalvos –
melodija nėra svarbiausias muzikos elementas. Iš romantizmui būdingos dainingos melodikos
impresionistinėje muzikoje telieka charakteringa intonacija; vietoj temos vystymo – mozaiškas motyvų
jungimas. Impresionistams artima instrumentinė miniatiūra ir jų ciklai; instrumentinė muzika apskritai
labiau mėgstama nei vokalinė. Dauguma kūrinių turi vaizduotę žadinančius pavadinimus: „Sodai po
lietaus“, „Mergaitė lino spalvos plaukais“, „Mėnulio šviesa“, „Atspindžiai vandeny“.
Žymiausias ir vienintelis tikras impresionizmo atstovas muzikoje buvo prancūzas Klodas
Debiusy.
Klodas Debiusy
(1862-1918)
Kompozitorius, pianistas, dirigentas, muzikos kritikas. Baigdamas Paryžiaus
konservatoriją, gavo Romos premiją ir dvejus metus tobulinosi Romoje. 1908 -
1914 m. koncertavo daugelyje šalių, atlikdamas savo kūrinius.
K. Debiusy – impresionizmo pradininkas muzikoje, vienas svarbiausių ir
įtakingiausių kūrėjų muzikos istorijoje. Jo harmonijos ir orkestruotės naujovės
paveikė visą XX a. muziką.
Orkestre styginiai ir pučiamieji dažnai groja su surdinomis, spalvingumo ir
savitumo suteikia arfos bei čelestos, varpelių, ksilofono skambesys
Harmonijoje K. Debiusy naudoja septakordų ir nonakordų sekas, jų
neišrišdamas. Kiekvienas akordas vertinamas kaip atskira spalva: laikomasi
tonalinio centro tarsi tonacijos, bet nenaudojamos įprastos akordų sekos. Taip muzikai suteikiamas
ramybės ir „plazdenimo“ įspūdis. Žymiausi K. Debiusy orkestriniai kūriniai – simfoniniai preliudai
„Fauno popietė“, „Noktiurnai“, „Jūra“.
Visos šios raiškos priemonės būdingos ir K. Debiusy fortepijoninei muzikai. Akordų struktūrą
kompozitorius dažnai užmaskuoja figūracijomis ir garsus slopinančiu kairiuoju pedalu. Šie kūriniai
pasižymi spalvų žaismu, kerinčiais pianistiniais efektais, subtilia poetine vaizduote. Svarbiausi K.
Debiusy impresionistiniai kūriniai fortepijonui – du „Preliudų“ tomai (iš viso 24 preliudai) ir du
„Paveikslų“ sąsiuviniai (6 pjesės)
K. Debiusy
2
♫ K. Debiusy. Simfoninis preliudas „Fauno popietė“
K. Debiusy. Preliudas fortepijonui „Mėnulio šviesa“
Morisas Ravelis
(1875-1937)
Prancūzų kompozitorius, K. Debiusy amžininkas. Jo muzikai iš dalies
būdingi impresionizmo stiliaus bruožai – spalvinga harmonija ir
orkestruotė, tačiau M. Ravelį labiau traukė aiškūs melodijos kontūrai ir
ryškūs ritmai; jo harmonija,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!