Lietuvos muzikos istorija

Liaudies muzika atspindi senovės žmonių gyvenimą, darbus, pomėgius ir tautos būdą.Folkloras yra liaudies kūryba. Liaudies dainos, šokiai ir instrumentinė muzika, sudaro muzikinį folklorą. Mūsų protėvių pragyvenimo šaltinis buvo žemė, pagal tikėjimą senovės lietuviai buvo pagonys: dievino gamtą, tikėjo žmonių virtimu medžiais, akmenimis, gyviais, garbino ugnį, ąžuolą, šaltį… Dainomis išsakoma, sunkus žemdirbio darbas, skaudi našlaičių dalia, švelnūs mergelės ir bernelio jausmai. Dėl to lietuvių liaudies dainos švelnios, vyriškos ir liūdnos. Labai daug palyginimų, su gamta, medžiais ir taip toliau. Daug mažybinių žodžių, dainų melodijos, tercijos, kvintos-kvinta intervalų apimties.Ritmas sudėtingas, dažnai be dažnai besikeičiantis tarsi gyvas pasakojimas, daug fermatų.
Lietuvos etnografinės sritys pagal tarmes. Lietuva dalijama į dvi sritis. Aukštaitija ir Žemaitija.
Aukštaitijoje dainavo linksmas, energingas, mažorines dainas, 2-3 balsais. Sutartinė ypatinga Aukštaičių daina, atliekama kanonu.
1. Darbo dainos.
2. Kalendorinės apeiginės dainos.
3. Sutartinės.
5. Vestuvių apeigos, papročiai ir dainos.
6. Karinės, istorinės, tremtinių, partizanų dainos.
7. Vaikų dainos ir žaidimai.
Darbo dainos
1. Lauko darbai
2. Darbai namuose
3. Rugiapjūtė, sunkiausias ir pats svarbiausias darbas senovėje.
4. Daug papročių, apeigų lydėjo šį darbą dainos.
5. Vienos skambėjo išeinant įlaukus, kitos kai saulė viduryje dienos, o svarbiausiai , kai šį darbą baigdavo.
6. Seniausia rugiapjūtės daina ,,Rūta žalioji’’. Melodiją sudaro 4 garsai.
7. Šienapjūtė-tai šieno pjovimas. Gyvulių maistas žiemas, klotis jų grindims. Šio darbo dainose, sutinkamas priedainis ,,Valio’’ Aukštaitijoj, Žemaitijoj. Priedainis linksmų daugibalių. Linksmai sutinkami žodžiai: bernelis, grėblelis, bitelė, žolynėlei, mergelė.
Arimo dainos-rudens ir pavasario darbas. Monotoniškas- labai neįdomus arti ar traukti.
Naktigonių dainos-jaunimas naktį gaudydavo arklius. Juo pririšdavo ir patys prie laužo dainas dainuodavo.
Piemenų ganymo dainos- piemenys būdavo nuo 7-14 metų vaikai. Mažesni ganydavo prie namų. Vaikai vasarą gyvendavo gerai.
Lietuvių liaudies šokiai
Gilioje senovėje, šokių judesiai buvo susilieję su kalbėjimu ir dainavimu. Tai buvo savotiška manija, noras palenkti gamtos jėgas į savo pusę. Bėgant amžiams šokių judesiai tobulėjo. Šokiai vis dažniau būdavo pradedami reikšti žmogaus emocijas, o jausmus, skirtingos tautos reiškia skirtingai. Šokyje atsispindi atskirų tautų charakteriai, temperamentai, būdas....

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!