Muzika viduramžiais

GRIGALIŠKASIS GIEDOJIMAS .
Nuo IV a. Vakarų bažnytinę muziką galima laikyti savarankiška krikščioniškosios muzikos atšaka . Šios muzikos atsiradimas siejamas su šv. Ambraziejumi (apie 340 – 397), kurio autiritetą rodo jau tai, kad 374 m. Buvo išrinktas svarbiausio Romos miesto - Milano vyskupu, pats dar nebūdamas pakrikštytas .
Vienas pirmųjų krikščionių filosofų, išsamiai tyrinėjusių ir muziką buvo šv. Augustinas (354 – 430), pa- rašęs veikala „De musica“, iš kurio išaugo viduramžių muzikos teorija . Jis mąstė apie dievišką muzikos prigimtį ir jos reikšmę, apie giedojimo funkciją pamaldose ir krikščioniškame auklėjime .
Pirmasis Romos vyskupas buvo apaštalas Petras . Ji virto Vakarų bažnyčios simboliniu centru . Nors krikščionių veiklai pirmaisiais amžiais buvo labiausiai trukdoma, čia jų susirinkdavo daugiausia . Po kri- kščionybės legalizavimo 313 m. Vis platesnį pripažinimą įgavo Romos vyskupų autoritetas . Reali Ro – mos reikšmė Vakarų Europoje ypač išaugo pradedant popiežium Grigalium I (540 – 604) . Jis vadovavo Vakarų bažnyčios susivienijimo politikai, ėmė naudoti naują liturgiją, prigijusią visoje Vakarų Europoje. Pasak legendos, Grigalius atnaujino bažnytinį giedojimą . Jis nebuvo tiesiogiai susijęs su giedojimu, bet suvienodino ir atnaujino liturginius tekstus, tapusius Vakarų bažnytinio giedojimo pagrindu . Taigi VII – VIII a. susiformavęs bažnytinis giedojimas pavadintas grigališkuoju giedojimu ne vien dėl beribio Gri - galiaus Didžiojo autoriteto .
Vakarų Europos kultūros radimasis glaudžiai susijęs su tenykšte vienuolynų tvarka, kuriai pagrindą VI a padėjo šv. Benediktas Nursijietis (apie 480 – 543) . Jis sudarė vienuolynų taisykles, kuriomis sekė visi vėlesni Vakarų bažnyčios ordinai ir 529 m. Įkūrė benedintų ordiną – vieną svarbiausių viduramžių insti-tucijų Vakarų Europos kultūrinėje panoramoje . Čia buvo užrašinėjami ir laikomi liturginiai tekstai bei giesmės, didesni vienuolynai virto tarsi giedojimo mokyklomis .
Krikščioniškoji bažnytinė giesmė susijusi su dviejų tipų liturgija – Liturginėmis valandomis ir Mišiomis.
Liturginės valandos – paprastos pamalos, dažniausiai be jokio ypatingo ritualo, laikomos 8 kartus per dieną, daugiausia vienuolyne .
Mišios...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!