Muilo savybės ir rūšys

Pasaulio chemijos pramonė pagamina nesuskaičiuojamą galybę įvairių produktų, turinčių mus jauninti, saugoti, tausoti ir gražinti. Ar visi jie nekenksmingi, ar visus bandymus ištvers mūsų oda, ar... ? Pažvelkime į vonios kambarį ir pamatysime pilnas lentynas ir spinteles, prikrautas buitinės chemijos ir asmens higienos produktų: skalbimo ir valymo priemonių, ploviklių, valiklių, šveitiklių, dezodorantų, plaukų ir kūno priežiūros priemonių. Mes šias priemones dažnai ir pakankamai gausiai naudojame. Jos padeda mums greičiau susidoroti su tvarkos ir švaros palaikymo problemomis mūsų namuose, kasdieninėje rutinoje. Be abejo buitinė chemija mums naudinga palaikant kūno švarą, asmens higieną, bet kiekviena lazda turi du galus - cheminės priemonės „padeda“ mums susirgti odos ir kvėpavimo organų sistemos ligomis, jomis galima apsinuodyti, jos veikia agresyviai ne tik namuose esančius mikroorganizmus, bet ir mus pačius. Besaikis buitinės chemijos produktų vartojimas namų ruošoje, noras sukurti „sterilią“ aplinką, priemonės su antimikrobiniais komponentais, sudaro prielaidas mūsų organizmui liautis kovojus su natūraliais aplinkos veiksniais - mikroorganizmais. Žmogaus organizmas linkęs gyventi „be rūpesčių“, nesutikdamas savo priešų. Todėl sumažėja organizmo budrumas ir jis gali būti susargdintas banaliausio mikroorganizmo, kurio jis paprasčiausiai nebeatpažįsta ir su juo nekovoja. Todėl būtina saikingai naudoti visas buitinės chemijos ir higienos priemones.
Viena populiariausių ir neišvengiamai vartojamų odos priežiūros priemonių - muilas. Be jo sunkiai įsivaizduotume savo kasdieninę higieną.
Muilas lydi žmonijos istoriją jau mažiausiai 4 500 metų. Pirmą kartą muilas raštu (dantiraščiu) paminėtas maždaug 2 500 m. pr. Kr. Šumerų molio lentelėse, rastose pietinėje dabartinio Irako dalyje. Taigi manoma, kad muilą vartojo senovės šumerai, babiloniečiai, Senovės Romoje. Vėliau naudojo ir gamino germanai ir galai. Pramoniniu būdu muilas pradėtas gaminti XV amžiuje. XVII amžiaus pabaigoje gamyba padidėjo atradus pigesnį sodos gaminimo būdą (L. Le Blan, Prancūzija).
Lietuvoje pirmosios muilo dirbtuvės isteigtos XIX amžiaus pradžioje. 1900 m. ypač daug buvo gaminama skystojo muilo Vilniaus ir Kauno gubernijose (apie 4 000 tonų). XX a. trečiajame dešimtmetyje įsteigti muilo...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!