Motinos paveikslas literatūroje (rašinys)

Motinos paveikslas literatūroje

Motina vaikui ir suaugusiam žmogui yra pats brangiausias ir svarbiausias žmogus. Kiekvienas vaikas nuo pat mažų dienų nori būti mylimas jį supančių artimų žmonių, bet pats mylimiausias ir artimiausias žmogus yra mama. Lietuvių literatūroje yra puikiai atskleidžiamas motinos įvaizdis. Motina geriausiai aprašoma XIX a. pab.-XX a. pr. rašytojų Šatrijos Raganos ir Jurgio Savickio kūryboje. Neoromantikės Šatrijos Raganos „Sename dvare“ motina vaizduojama kaip rūpestinga, auklėjanti vaikus ir norinti jiems gero. Motina aprašoma ir moderniosios prozos rašytojo Jurgio Savickio novelėje „Kova“, tačiau čia mama nėra rūpestinga ir atsidavusi savo vaikui.

Motina- žmogus, kupinas gyvenimiškos patirties, kurią perduoda savo vaikams. Šatrijos Raganos apysakoje „Sename dvare“ pagrindinės herojės yra mama Marija, kurią vadina mamate, ir jos dukra Irusia. Mamatė Irusiai pasakoja, kad rožė panaši į gyvenimą, ateina laikas ji žydi, bet ateina laikas, kai ji nuvysta, tai labai panašu į žmogaus gyvenimą, visa tai pasakoja Irusiai tam, kad įrodytų, koks gyvenimas trumpas ir nėra laiko klysti, nors klysti ir yra žmoniška. Mamatė savo vaikams visada rodo gerą pavyzdį, padeda kitiems. Visiems kurie ateina į dvarą su bėda, suranda išeitį ir padeda viskuo, kuo tik gali. Vieną kartą į dvarą atėjo Rimeika ir Spūdis, jie susiginčiojo dėl bičių, visos jos suskrido į vieną avilį ir jie nebežinojo, kurios yra Rimeikos ir kurios Spūdžio, tad ir susikivirčiję nusprendė ateiti pas mamatę, kad ji padėtų surasti teisingiausią sprendimą. Ji pasakė, kad jiems beliko tik bičiuliuotis ir dalintis medumi. Mamatei svarbiausia užauginti dorus žmones, ji savo vaikus auklėja vadovaudamasi krikščioniškomis vertybėmis, biblijos mokymu. Marijai didelė vertybė yra tikėjimas, jos turtingas dvasinis gyvenimas. Mamate aiškina, kad reikia daryti gerus darbus, tada vaiko sieloje užauga daug auksiniu plunksnelių – tai patinka Dievuliui. Mirus Irusios draugei Kazelei, mamatė įkalbina dukrą atiduoti pačią gražiausią suknelę ir taip įrodyti, kad savo geriausiai draugei nieko negaila. Tokiu būdu mamatė savo vaikus moko, jog gyvenime reikia būti paslaugiems, padėti nelaimėje ir mokėti dalintis. Netgi mirtis vaikams nėra baisi, nes mamatė išmokė juos tikėti pomirtinio gyvenimo grožiu, tad išsiskyrimas bus laikinas. Dar iš kūrinio matome, kad mamatė savo vaikus moko būti rūpestingais. Irutė pabudusi naktį nerado savo mamos, tad nuėgo jos ieškoti prie tvenkinio. Mamatė pamačiusi Irutę nesupyko, bet išreiškė savo rūpestį, sakydama, jog Irutė gali sušalti ir jai tuojau pat reikia eiti namo. Marija moko vaikus savo asmeniniu pavyzdžiu, pasakodama tai, ką išgyvena, dėl ko sielojasi. Šiltus motinos ir dukros santykius galime aiškiai pamatyti situacijoje prie gluosnio, kurio stuobryje mamatė išpjovė Irutės vardo raidę ir pasakė, jog nuo šiol tai būsiąs jos fotelis, o Irutė jai siuvo staltiesę vardinių proga. Ši dovana skatins motiną nuolat prisiminti savo dukterį. Mamatei Marijai yra svarbus atminimas, todėl to paties moko savo vaikus. Ji sako, kad mažyliai turi mokytis lietuvių kalbos, privalo išmanyti savo krašto istoriją. Doras žmogus, anot mamatės, turi būti patriotiškas. Ji ugdo ir vaikų meninį skonį. Visi trys vaikai noriai klausosi mamatės grojamų, klasikinės muzikos kūrinių. Meno grožį jaučiantis žmogus ir elgiasi dažniausiai dorai. Didelę reikšmę auklėjimui turi veikėjų ryšys su gamtos pasauliu. Mama mėgsta gėles, nes jos kaip tarpininkės tarp šio ir ano pasaulio, rožės kalba

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!