Moters paveikslas V. Krėvės tragedijoje ,,Skirgaila“

Moters paveikslas V. Krėvės tragedijoje ,,Skirgaila“ Vincas Krėvė, reikšmingiausias XIX a. pabaigos – XX a. vidurio lietuvių rašytojas, literatūros klasikas, savo tragedijoje ,,Skirgaila“ (keturių dalių istorinė lėzedrama) vaizdavo drąsią, jautrią bei ištikimą moterį. Kūrinio centre – despotas kunigaikštis (Skirgaila), kuris Lydos kunigaikštytę (Oną Duonutę), prievarta laiko savo pilyje. Autoriui rūpėjo pavaizduoti, kad Ona Duonutė yra drąsi kaip to amžiaus moteris (kūrinys mus nukelia į XIV a. pabaiga) (,,,Aš ne vergė tavo, nors kalinė. Būsiu to, kam esu pasižadėjusi. Bet tavo žmona niekados!...”). Rašytojas akcentuoja savotišką moters maištą ir siekį tapti laisvai (Didžiausia V. Krėvės veikėjų vertybė - laisvė.). Vincas Krėvė subtiliai atskleidžia Onos Duonutės moterišką jautrumą (,,Kunigaikšti, juk aš našlaitė esu. Nejaugi mane skriausi?”). Pastebime, kad remarka (Uždengia rankom veidą ir verkia striūbaudama) atskleidžia tikrąjį moters sentimentalumą. Pats V. Krėvė, jautrios, dramatiškos prigimties asmenybė, gyvenime ir kūryboje teigė jausmų, minčių ir veiksmų darną. Autorius kalba apie moters ištikimybę savo namams ir sužadėtiniui (,, Pasilik sau Lydos valstiją, tik leisk mane pas mano sužadėtinį Leisk man vykti namo,  ir aš melsiu Viešpatį Dievą, kad jis suteiktų ramybę tavo širdžiai”). Kritikas A. Zalatorius rašė: ,,Mes turime gerai įsiklausyti į jo žodį, kad galėtume pakelti akis nuo žemės, pamatyti praeities prasmę ir perspektyvą“. Epizodas, kai Ona Duonutė nesutinka tapti Skirgailos žmona per prievartą (,,Aš ne vergė tavo, nors kalinė. Būsiu to, kam esu pasižadėjusi.“), rodo jos ryžtą bei lojalumą dėl savo asmeninės laimės. Panašų moters paveikslą atrandame ir J. Biliūno (XIX a, pabaigos- XX a. pradžios, rašytojo, lietuvių novelių klasiko, realizmo atstovo) apysakoje ,,Liūdna pasaka“. Nesunku pastebėti, kad Juozapota yra drąsi, ištikima bei jautri moteris, kuri pasirenka ieškoti savo vyro užuot ramiai laukusi. Suvokiame, kad tiek Ona Duonutė, tiek Juozapota yra pasiryžusios drąsiai ir ištikimai kovoti dėl savo laimės, kuri jas paverčia iduvidualistinėmis asmenybėmis bei suteikia laisvę rinktis (V. Krėvei svarbiausia vertybė – individualizmas). Vadinasi, Vincas Krėvė (XIX a. pabaigos- XX a. vidurio, literatūros prozininkas, filosofas, neoromantikas) lėzedramoje vaizdavo drąsios, lojalios, jautrios moters paveikslą, kuris, atskleidžia moterišką sentimentalumą ir nepalenkiamą ryžtą, siekiant tapti laisva ir nepriklausoma moterimi.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!