Moters paveikslas lietuvių literatūroje (Šatrijos Ragana, Tumas-Vaižgantas)

Visais laikais moterys buvo svarbios šeimyniniame gyvenime, turbūt dėl to lietuvių literatūroje moteriai itin dažnai atitenka svarbus vaidmuo. Kiekviename kūrinyje jos yra vaizduojamos skirtingai, skiriasi jų charakterio savybės, pareigos ir vaidmuo šeimoje, santykiai su vaikais, tačiau dažniausiai jas matome kaip namų šeimininkes, šeimos židinio saugotojas bei vaikų augintojas. Kokios moterys buvo vaizduojamos lietuvių literatūroje, galima matyti Šatrijos Raganos kūrinyje „Sename dvare“ bei Juozo Tumo Vaižganto kūrinyje- „Dėdės ir dėdienės“.
Daugelyje kūrinių moteris vaizduojama kaip ideali, rūpestinga motina. Tokios moters paveikslą galima matyti Šatrijos Raganos, kitaip dar žinomos kaip Marijos Pečkauskaitės, kūrinyje „Sename dvare“. Rašytoja turėjo labai glaudų ryšį su savo mama, kurią net ir suaugusi vadindavo mamate, tai buvo deminutyvas žodžiui - mama. Šatrijos Ragana daug perėmė iš savo mamos, ji buvo labai rūpestinga, nuolaidi ir geranoriška, dažnai padėdavo nuskriaustiems ir nelaimingiems žmonėms. Šioje Pečkauskaitės apysakoje kuriamas būtent tokios mamos ir moters paveikslas. Pagrindinė veikėja mamatė Marija myli savo vaikus ir nuolat stengiasi suradus vos laisvą minutėlę skirti jiems kuo daugiau dėmesio,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!