Moters paveikslas lietuvių literatūroje (Mickevičius, Šatrijos Ragana)

Moters paveikslas lietuvių literatūroje, remiantis A. Mickevičiaus poema „Gražina“, Žemaitės apsakymu „Marti“, Šatrijos Raganos apysaka „Sename dvare“.
• Romantiškas herojinę dvasią perteikiantis Gražinos paveikslas.
• Dramatiškas Katrės likimas tamsiajame ( moraline prasme ) XIXa. pab.- XX a. prdž. Lietuvos kaime.
• Intelektualios, humaniškos XXa. prdž. Lietuvos inteligentijos atstovės dvarininkės Marijos paveikslas.
Aptartų moterų paveikslų svarbiausi bruožai ir išskirtinumas.
Moters paveikslas lietuvių literatūroje
Moters pasaulis visais laikais buvo įdomus kūrėjams. Vienaip jų vaidmuo šeimoje ir visuomenėje buvo suprantamas viduramžiais, kada dominavo bažnyčios kultas, o moters žodis nieko nereiškė. Kitaip moteriškumas pradėtas suvokti XIXa., kada reiškėsi pirmosios romantizmo literatūros idėjos. Dar kitaip XXa., kada ir istoriniai, ir visuomeniniai įvykiai buvo dinamiški, kada požiūris į moterį ir jos galimybes labai keitėsi. Tiesa, vienaip moteris ir jų pasaulėjautą suvokia vyrai rašytojai, kiek kitaip, žymiai subtiliau, jų pasaulėvoką perteikiama moterų rašytojų kūriniuose. Kalbėdamas apie moters paveikslą lietuvių literatūroje remsiuosi A. Mickevičiaus poema „Gražina“, Žemaitės apsakymu „Marti“ ir Šatrijos Raganos apysaka „ Sename dvare“.
Adomas Mickevičius, vienas iš žymiausių romantizmo epochos kūrėjų, rašydamas apie garbingą Lietuvos istorinę praeitį dėmesį sutelkia ne tik į reikšmingus tautai istorinius įvykius, bet ir išaukština herojines asmenybes. Žinoma, kad romantikams būdingas polinkis kalbėti apie praeitį, joje ieškoti pasigėrėjimo pavyzdžių, kuriais galima būtų didžiuotis. Tad ne išimtis ir įtaigus didvyriškos moters paveikslas. Poemoje pagrindinė veikėja- Lietuvos kunigaikščio Liutauro žmona, kuri nuo pirmųjų eilučių vaizduojama kaip išskirtinė moteris. Ji apibūdinama kaip reto grožio, išmintinga, sumani, gebanti bendrauti ir rasti kalbą su dvariškiais. Be to, ji tikra savo šalies patriotė. Kada sužino, kad vokiečiai turi piktų kėslų, kad Liutaurui neteisingai pasirinkus, gali kilti nesutarimų tarp jo ir Vytauto, būtent Gražina imasi ryžtingų veiksmų. Jos paveiksle atsiranda diplomatiškumo, sumanumo. Nekeldama pilyje sąmyšio, ji liepia perduoti vokiečiams, kad nepataikaus, o bus ginama garbė, orumas. Persirengusi vyro kovos rūbais, paimdama ginklą į rankas, ji po tais rūbais paslepia savo moteriškumą ir tampa kovotoja. Tampa...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!