Moters paveikslas lietuvių literatūroje (kalba su planu)

Visais laikais lietuvių literatūroje moterys buvo svarbios gyvenime ir šeimoje buvo kuriami vaizdingi paveikslai apie jas. Dažniausiai lietuvių literatūroje moteris vaizduojama kaip kruopšti ir kantri namų šeimininkė. Tačiau bėgant laikui, moters paveikslas visuomenėje smarkiai kito. Moterys iš šeimos židinio saugotojų pozicijos pakilo į kur kas aukštesnę poziciją. Pavyzdžiui, moterys šiandien, iš esmės, yra beveik vyrus lenkianti lytis, kuri pakankamai stipri ištverti ir pažaboti bet kokius gyvenimo sunkumu. Todėl šiame kalbėjimo pavyzdyje, remiantis Šatrijos Raganos, Jono Biliūno bei Vinco Mykolaičio–Putino kūryba, analizuosiu moters paveikslą lietuvių literatūroje.
Moterys – ypatingos būtybės. Viena iš žymiausių XX a. rašytojų Marija Pečkauskaitė – Šatrijos Ragana savo kūryboje siekė atkurti pasiaukojančios, dirbančios kitų labui, bei turtingo vidinio pasaulio moters įvaizdį. Savo vaikystę praleidusi senuose Žemaitijos dvaruose, kur buvo daug knygų, skambėjo muzika, visa tai suformavo rašytojos asmenybę. Šatrijos Ragana buvo pirmoji lietuvė moteris, įgijusi Europinį išsilavinimą ir turėjo didelę gyvenimišką patirtį, kurią perteikė savo kūryboje. Rašytoja lietuvių literatūrą praturtino moterimi iš ,,Sename dvare“. Ji tarsi norėjo sugrįžti į prarastą aukso amžių-vaikystę, kai augo laiminga su šeima. Romantinėje apysakoje ,,Sename dvare‘‘ išleistame 1928 metais, rašytoja sukūrė idealios motinos, šiltą ir švelnų paveikslą. Idealus motinos paveikslas, nutapytas švelniais atspalviais lyg impresionistų paveiksle: švelniai žydra motinos suknelė, baltas skėtelis, juodi plaukai, sukelti ant viršugalvio, visa motina apšviesta saulės, lyg šventoji, tik liūdnų akių detalė prieštarauja romantiškam paveikslui. Tai trijų vaikų motina, mokytoja ir patarėja, vargšų globėja, taurios dvasios moteris. Mamatės meilė vaikams nepaprasta jai svarbiausia užauginti dorus ir teisingus žmones. Turtingas dvasinis Mamatės pasaulis atsiskleidžia jos užrašuose, kuriuose ji kalbasi su savimi apie meilę, gamtą, tėvynę, gailestį. Savo vaikus mokino tikėti pomirtinio gyvenimo grožiu ir tai, jog mirtis nėra baisi. Vaizduojamas kūrinio laikas XIX a. pab. spaudos draudimo metai. Su meile mamatė žiūri į paprastus ir išmintingus kaimo žmones, ji padeda jiems ir nesitiki atlygio. Savo dvasinį pasaulį turtina muzika,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!