Moralinių orientacijų kryžkelėje

Kasdieninėje kalboje mes dažnai vartojame žodžius: “tai neatitinka mano moralinių nuostatų” arba “tavo elgesys yra nemoralus”. Tačiau iš kur mes žinome, kaip suprantame, kas yra moralu, o kas ne? Kasdienėje kalboje sąvokos "etiška" ir "moralu" ("neetiška", "amoralu") dažniausiai yra vartojamos pakaitomis, nediferencijuojant; kalbame apie moralų ar etišką asmenį ar veiksmą. Kita vertus, dažnai kalbame apie etikos kodeksus, tačiau tik retkarčiais užsimename apie moralės kodeksus. Kai kas sąvokas moralu, nemoralu taiko tik seksualumo sričiai (pavyzdžiui: pornografija, obsceniškumo standartai: pornografija demoralizuoja visuomenę), o etiška, neetiška taiko aptarinėdami verslo ir profesinių bendruomenių elgesį savo narių bei savo klientūrų atžvilgiu (pavyzdžiui: verslo projektų vagystės).
Apie moralę ir etiką kalbama nuo seniausių laikų. Net gilios senovės kinų filosofas Konfucijus jau tvirtino, jog “kas nežino doro elgesio taisyklių, tas gyvenime neturi tvirto pagrindo”. O Radiščevas (1749-1802) teigė, jog dorovė yra pats aukščiausias žmogiškasis veiksmas, todėl šį veiksmą vykdant negali būti jokių kliūčių (Statkevičius, 2004).
Geriau suprasti moralės ir etikos esmę padeda trumpa istorinė apžvalga.
Pavadinimas etika kilo iš graikų kalbos žodžio ethos, reiškiančio būdą, paprotį, tvarią savybę. Graikų filosofas Aristotelis (384-322 m. pr. Kr.) pirmasis pavartojo būdvardį etiškas gero žmogaus nusakymui. Geras žmogus, t.y. etiškas asmuo, pavadintas dorybingu. Dorybingas yra tas asmuo, kuris turi gerų būdo savybių, arba kitaip sakant, - dorybių. Mokymą ir žinojimą apie dorovingumą Aristotelis pavadino etika.
Po trijų šimtmečių romėnų oratorius, filosofas ir politikas Markas Tulijus Ciceronas (106-43 m. pr. Kr.) įvedė graikiško būdvardžio etiškas atitikmenį lotynų kalbai – moralis. Dar po kelių šimtmečių lotynų kalboje radosi žodis moralitas, jau reiškiantis dabartinio supratimo moralę (Beržinskas, 2004).
Apskritai galima pasakyti, kad moralė – tai konkrečios žmogaus veiklos ar poelgio doroviškumo matas. Doras žmogus – tai žmogus, paisantis dorovės, etinių normų. Vadinasi žmogaus moralė turėtų reikštis visur: atliekant veiksmus, jausmų plotmėje, siekiant tikslų, per įpročius ir papročius, kaip gyvenimo būdas, socialinėse institucijose ir kt. (Misevičius, 2004).
Taigi moralė, kaip viena...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!