Monopolijos teorija

Abejingumo kreivėms būdingos savybės: 1)bet kuris taškas, esantis į kairę nuo abejingumo kreivės I2, išreiškia mažesnį prekių rinkinį, o taškas esantis į dešinę nuo I2, išreiškia didesnį prekių rinkinį. Rodyklė rodo prioritetų kryptį, t.y. kiekv prekių rinkinys, esantis abejingumo kreivėje I3 vartotojo yra labiau vertinamas negu bet kuris prekių rinkinys esantis abejingumo kreivėje I1. 2)aukštesnė abejingumo kreivė rodo, jog vartotojas pasirinkdamas ją sudarančius prekių rinkinius, gaus didesnį naudingumą nei vartodamas rinkinius žemesnėje abejingumo kreivėje. Vartotojo pusiausvyra. Derinant vartotojo abejingumo kreives ir biudžetinę tiesę, galima grafiškai pavaizduoti vartotojo pusiausvyrą. Vartotojo pusiausvyra yra taške E, nes abejingumo kreivę I4 taške E liečia biudžetinė tiesė. Taškas E – tai vartotojo pusiausvyros taškas, kuriame jis naudingiausiai išleidžia savo turimas pajamas. Iš grafiko matome, kad vartotojui pasiekiami E, C ir D taškai, kurie yra jo biudžetinės tiesės taškai. Dar didesnį naudingumą vartotojas gautų pirkdamas prekių rinkinį, kurį rodo A taškas. Tačiau tokio prekių rinkinio vartotojas nepajėgtų nusipirkti, nes jo pajamos nepakankamos ir biudžetinė tiesė neliečia abejingumo kreivės I5. Gamyba – procesas, kuriame visuomenės ekonominiai ištekliai naudojami naudingumui kurti, nežiūrint kokias formas šis naudingumas įgautų. Gamyboje naudojai ištekliai vadinami gamybos veiksniais. Rinkoje firma perka gamybos veiksnius, juos suderina, pagamina prekę ir ją parduoda. Gamyba organizuojama atskirose firmose. Firma – ekonominis objektas, kuris: 1)vykdo ekonominę veiklą 2)turi ekonominį savarankiškumą, t.y. priima sprendimą ką, kaip ir kiek prekių gaminti, kur, kam ir kokia kaina parduoti. Firmai gali priklausyti 1 ar keletas įmonių. Įmonė – vieta, kurioje vyksta prekės arba paslaugų gamyba ar realizacija. Priklausomai nuo to, kokia gamybinė veikla būdinga firmai priklausančioms įmonėms, firma gali būti horizontaliai integruota, vertikaliai integruota ir konglomeratai. Horizontaliai integruota t.y. firma, kurios įmonė vykdo vienos rūšies gamybinę veiklą. Tokia veikla firmai leidžia: sumažinti gamybos ir realizavimo kaštus, pašalinti arba sumažinti konkurenciją, padidinti firmos galimybes kontroliuojant rinką. Vertikaliai integruota t.y. firma, kuriai gali priklausyti keletas gamyklų, vykdančių viena po kitos einančias gamybinio proceso operacijas. Tokios firmos vidutiniai kaštai turi mažėjimo tendenciją, o tai sudaro galimybes mažinti kainas, didinti gamybos apimtį. Tokia veikla firmai leidžia: sumažinti gamybos, pirkimo ir pardavimo, valdymo ir kt. kaštus, sumažinti kainas, padidinti gamybos apimtį. Horizontalūs ir vertikalūs junginiai, duodami naudą firmoms gali būti nepageidautini visuomenei, nes įgyja monopolinę galią. Konglomeratai t.y. firma, kurios įmonėms būdinga gaminamų prekių ir paslaugų įvairovė. Tai gamyklos, parduotuvės, vykdančios skirtingas funkcijas, gaminančios įv prekes ar teikiančios įv paslaugas. Tokia veikla firmai teikia pranašumų: šios firmos mažiau jautrios cikliniams gamybos svyravimams, turi didesnes galimybes perorientuoti savo veiklą firmai naudinga kryptimi. Kaštai – panaudoti ištekliai tam tikram sprendimui įgyvendinti; visų gamyboje sunaudotų gamybos veiksnių vertė, t.y. sąnaudų vertė faktinėmis kainomis. Gamybos kaštai – piniginės išlaidos, būtinos visiems gamybos veiksniams apmokėti už prekės gaminimą ar paslaugos teikimą. Gamybos kaštai susidaro visose verslo rūšyse. Gamybos kaštai priklauso nuo: gamybos procese naudojamų pajėgumų ir jų apimties, tų pajėgumų kainų. Kaštus skaičiuoja firmos buhalteriai ir įvertina, ar firma, gamindama prekę, dirbo efektyviai. Firmos ekonomistai ir vadovai domisi veiklos perspektyva, todėl jie ieško būdų, kaip sumažinti būsimus kaštus ir padidini firmos pelningumą. Juos kaštai domina platesne ekonomine prasme, t.y kaštai susiję su geresne išteklių panaudojimo alterntyva. Tokie kaštai vadinami alternatyviais kaštais ir suprantami kaip paprastos pajamos, nepanaudojus firmoje suvartotų gamybos kitu geresniu būdu. Ekonominiai kaštai – mokėjimai gamybos veiksnių savininkams arba jų pajamos, kurios privalo būti tokio dyžio, kad šie veiksniai nebūtų naudojami kitose alternatyviose gamybose. Ekonomikos teritorijoje mokėjimai gali būti: 1) Išorinai, t.y. kai mokama už naudojamus ar įsigyjamus gamybos veiksnius. $ išleidžiami šiems ištekliams vadinami eksplicitiniais kaštais, t.y aiškūs tiksliai apibrėžti kaštai. Tai buhalteriniai kaštai. 2)Vidiniai, t.y. savikainų vadovavimo meistriškumo ir finansinių išteklių mokėjimai. Vadovavimo meistriškumo kaštai – užmokestis, kurį vadovas galėtų gauti dirbdamas pagal kitą, geriausią pasirinkimą. Finansinių išteklių kaštai – pajamos, kurias jie duotų optimaliai investuoti. Kadangi už šiuos išteklius pinigai tiesiogiai nemokami jų kaštai laikomi implicitiniais. Tai numanomi, vidiniai kaštai, už kuriuos nėra užmokama, ir kurie neįrašomi į buhalterines knygas. Tai ekonominiai kaštai. Bendrasis pelnas – apsk iš firmos bendrųjų pajamų atimant firmos išorinius kaštus. Ekonominis pelnas – skirtumas tarp visų firmos gaunamų pajamų ir visų firmos naudojamų alternatyvių kaštų. Skaičiuojant ekonominį pelną rezultatą galima gauti +, - arba 0. Jei rezultatas =0, tai bendrosios pajamos padengia alternatyviuosius kaštus. Šiuo atveju firmos veiklos rezultatas - normalusis pelnas. Normalusis pelnas faktiškai yra ne pelnas, o tik nuosavo kapitalo, nuosavo darbo ir verslumo atlyginimas. Firmoms nėra stimulų perskirstyti gamybos veiksnius, pasitraukti iš verslo ir pereiti į kitą šaką. Jei rezultatas yra -, sakoma, kad verslas nuostolingas, nes bendrosios pajamos nepadengia alternatyvių kaštų. Firmos pasitraukia iš verslo ir ištekliai palieka šaką. Jei verslas yra +, tai bendrosios pajamos yra > negu reikia padengti eksplicitinių ir implicitinių kaštų sumai. Ekonominis pelnas pritraukia išteklius iš kitų gamybos sričių. Gamybos funkcija. Firma, norėdama pagaminti nustatytą produkcijos kiekį, naudoja įv gamybos veiksnių dėsnius, kuriuos keisdama gali gauti skirtingus rezultatus. Technologija – gamybos veiksnių kombinacija, reikalinga produkto vnt pagaminti. Kiekv technologija turi savo gamybos funkciją. Gamybos funkcija – gamybos proceso matematinė konstrukcija, funkcinis ryšys, nusakanti maksimalią produkcijos apimtį, kuri gali būti pagaminta, naudojant kurį nors veiksnių derinį, kai technologijos lygis nekinta. Q=F(L,K). Q – pagamintos produkcijos kiekis, L – darbas, K – kapitalas. Izokvanta – kreivė, rodanti visus galimus gamybos veiksnių derinius, gaminant nekintantį produkcijos kiekį per tam tikrą laikotarpį. Paveiksle atsispindi gamybos variantai, esant dviems kintamiems gamybos veiksniams. 30 produkcijos vnt galima pagaminti, naudojant veiksnių derinius K1L1, K2L2, K3L3, K4L4, K5L5 kuriuos galima atitinkamai pažmėti taškais a, b, c, d, e. Kintančią gamybos apimtį atspindi izokvantų žemėlapis. Firmos izokvantų žemėlapis panašus į abejingumo kreivių žemėlapį, nes: 1)abejingumo kreivės atspindi vartotojo norus, o izokvantos rodo firmos polinkį rinktis 1 iš galimų produkcijos gamybos variantų 2)visuose abejingumo kreivės taškuose vartotojo nauda vienoda, o visuose izokvantos taškuose firmos gaminamos produkcijos kiekis irgi toks pat 3)abejingumo kreivių žemėlapyje tolstant nuo koordinačių ašių vertotojo nauda didėja, o izokvantų žemėlapis rodo didėjantį pagamintos produkcijos kiekį. Trumpasis ir ilgasis gamybos laikotarpiai. Kai kurių firmoje naudojamų gamybos veiksnių kiekį galima lengvai ir greitai pakeisti, tačiau kitiems gamybos veiksniams pakeisti reikia daug laiko. Dėl šios priežasties skiriamas trumpasis, ilgasis ir labai ilgas gamybos laikotarpis. Trumpasis gamybos laikotarpis – laikotarpis, per kurį, keičiant gamybos apimtį, nė vienas gamybos veiksnys negali būti pakeistas. Trumpuoju laikotarpiu priimami sprendimai, kaip esamomis sąlygomis geriau panaudoti realųjį firmos kapitalą. Šiuo laikotarpiu greitai gali būti pakeistas žaliavų kiekis, tačiau kapitalo pakeitimas, įėjimas į šaką ar išėjimas iš jos reikalauja ilgesnio laiko. Veiksniai, kurie trumpuoju laikotarpiu negali būti keičiami, vadinami pastoviais. Ilgasis laikotarpis – laikotarpis, pakankamas pakeisti visus gamybos veiksnius, firmoms įeiti į šaką arba palikti ją. Šiuo laikotarpiu nėra pastovių gamybos veiksnių, visi veiksniai kintamieji. Šiam laikotarpiui numatomi sprendimai dėl firmos gamybos plėtimo, perėjimo ir įsikūrimo naujoje šakoje, gamybos modernizavimo. Labai ilgu laikotarpiu keičiama firmos technologija. Trumpojo laikotarpio gamybos produktas. Bendrasis produktas (BP) – per tam tikrą laikotarpį pagamintų prekių ir atliktų paslaugų suma. Vidutinis produktas (VP) – bendrojo produkto dalis, tenkantis vienam kintamojo veiksnio sąnaudų vnt. VP=BP/L. L- kintamojo veiksnio sąnaudos vienu vienetu, kitiems veiksniams nekintant. Ribinis produktas – bendrojo produkto prieaugis, padidinus kintamojo veiksnio sąnaudas vienu vnt, kitiems veiksniams nekintanat. RP=∆BP/∆L, BP – bendrojo produkto pokytis, L– kintamojo veiksnio sąnaudų pokytis. Remiantis BP grafiku galima suformuluoti išvadas: *iki taško A BP greitėjančiu tempu (1stadija), vėliau tempas lėtėja ir BP pasiekia savo maksimumą (taškasB). Po to BP pradeda mažėti *nuo taško B gamyba tampa technologiškai neefektyvi, t.y. kol gamybos apimtis pradeda mažėti, RP tampa neigiamas *RP kreivė kerta horizontalią ašį, kai BP pasiekia maksimumą, t.y. papildomo darbininko darbas tampa nenaudingas. Didėjant kintamam gamybos veiksniui, o kitiems produktams nesikeičiant, gamybos apimtis didės lėtėjančiais tempais, pasieks maksimumą ir pradės mažėti. Ryšį tarp VP ir RP galima apibūdinti: *kol vidutinis produktas didėja, ribinis produktas yra didesnis už vidutinį produktą, nes kiekvieno papildomai pasamdyto darbininko sukurtas RP didėja (1stadija) *2 stadijoje RP jau mažėja, bet jis didesnis už vidutinį, todėl VP dar didėja *kai vidutinis produktas mažėja, ribinis produktas mažėja greičiau už vidutinį produktą (3stadija) *ribinis produktas = vidutiniam produktui, kuris yra pasiekiamas, kai vidutinis produktas yra maksimalus (taškasC). Taškas C atspindi tai, kad pradeda veikti mažėjančio rezultatyvumo dėsnis. Mažėjančio rezultatyvumo dėsnis teigia, kad didėjant kintamojo veiksnio sąnaudoms ir esant tam tikram fiksuoto veiksnio dydžiui, pasiekiama tokia ribinio produkto gamybos apimtis, kai kiekvienas papildomas kintamojo veiksnio vnt padidina bendrąjį produktą mažiau nei prieš jį sunaudoto kintamojo veiksnio vnt. Vidutinis produktas atspindi gamybos apimtį, tenkančią vienam darbuotojui. Ribinis produktas rodo gamybos apimties kitimą didėjant samdomo darbo kiekiui. Ryšį tarp BP ir RP galima apibūdinti: *visos BP fazės atsispindi RP dinamikoje * jei BP apimtis sparčiai didėja, tai didėja ir RP, t.y. kiekvienas papildomas darbininkas vis mažiau jį padidina *kai BP maksimalus, RP=0 *kai BP pradeda mažėti, RP tampa neigiamas. Trumpojo laiko kaštai: Trumpas laikotarpis nėra apibrėžtas konkrečių savaičių ar metų skaičiumi. Tai laiko tarpas, kada įmonės įrengimai ir kt pajėgumai yra fiksuoti, nepriklausomai nuo to periodo trukmės. Per trumpą laikotarpį produkcijos gamybos apimtį įmonėje galima padidinti, naudojant didesnį kiekį kintamų veiksnių, t.y. didinant darbo, žaliavų ir kt kintamų gamybos veiksnių apimtis. Trumpu laikotarpiu bendri kaštai susideda iš: 1.bendri fiksuoti (pastovieji) kaštai 2.bendri kintamieji kaštai. Bendri fiksuoti (pastovieji) kaštai (BFK) – išlaidos, kurios nekinta, keičiantis gaminamos produkcijos kiekiui. Jie susidaro ir tuomet, kai firma negamina produkcijos. Bendri kintamieji kaštai – išlaidos, kurios kinta priklausomai nuo gaminamos produkcijos kiekio. Bendrieji kaštai (BK) – visos piniginės išlaidos, susijusios su produkcijos pagaminimu arba tam tikru paslaugų realizavimu. Didinant gamybą firmą turi sužinoti: *kaip keisis gaminamo produkto vidutiniai kaštai *kiek papildomai kainuos gamybos padidinimas. Norėdama tai sužinoti, firma skaičiuoja vidutinius ir ribinius kaštus. Jų dydis lems firmos norą ir galimybes plėstis. Vidutiniai kaštai – gaminamos produkcijos vieneto kaštai. Vidutiniai fiksuoti kaštai (VFK) – bendrų fiksuotų kaštų dalis, tenkanti vienam produkcijos vienetui. VFK=BFK/Q. Vidutiniai kintamieji kaštai (VBK) – bendrųjų kaštų dalis, tenkanti vienam produkcijos vienetui. VKK=BKK/Q. Vidutiniai bendrieji kaštai (VBK) – bendrųjų kaštų dalis, tenkanti vienam produkcijos vienetui. VBK=BK/Q; VBK=VFK+VKK. Ribiniai kaštai (RK) – bendrųjų kaštų pokytis pakitus gaminamų produktų skaičiui vienu vienetu. RK=∆BK/∆Q. Išvados: *bendrieji fiksuoti kaštai nekinta didėjant gamybos apimčiai *kai produkcija visiškai negaminama – nėra bendrųjų kintamųjų kaštų *kada gamybos apimtis yra lygi 0, bendrieji kaštai lygūs bendriesiems fiksuotiems kaštams *vidutiniai fiksuoti kaštai mažėja didėjant gamybos apimčiai, nes ta pati kaštų suma pasiskirsto vis didesniam produkcijos vnt skaičiui *vidutiniai kintamieji kaštai pradžioje mažėja, pasiekia minimumą ir po to ima didėti. VKK yra U pavidalo kreivė. VKK kaštų dinamika atspindi mažėjančio rezultatyvumo dėsnį, t.y. kol yra nepanaudotų kapitalinių įrenginių rezultatyvumas didėja ir VKK mažėja. VKK kreivė, pasiekusi savo minimumą pradeda kilti aukštyn, nes reikia vis daugiau kintamųjų kaštų papildomam produkto vnt pagaminti *vidutiniai bendrieji kaštai pradžioje mažėja, pasiekia minimumą ir tada ima didėti. VBK kaip ir VKK, yra U pavidalo kreivė. *pradžioje savo minimumo tašką pasiekia RK kreivė, po to savo minimumo tašką pasiekia VKK. Ir vėliausiai minimumo tašką pasiekia VBK. *RK kreivė kerta VBK ir VKK kreives jų žemiausiame taške. Kaštai ilguoju laikotarpiu. Esant trumpam laikotarpiui, naudojamo kapitalo kiekis yra pastovus, tačiau dydis gali pasikeisti per ilgą laikotarpį. Jo metu nėra fiksuotų kaštų, nes visos išlaidos gali keistis. Firma gali pakeisti ne tik naudojamą darbo kiekį, bet ir įrengimų kiekį bei pastatyti naujas įmones. Padidindama pagr kapitalą, samdydama daugiau darbo jėgos, firma sumažina vidutinius kaštus. Firmos ilgo laikotarpio bendrieji kaštai – minimalios firmos išlaidos tam tikros apimties produktui pagaminti. Monopolija - tokia rinkos struktūra, kai kurioje nors pramonės ar paslaugų šakoje yra vienintelis prekių ar paslaugų pardavėjas, kuris turi rinkos galią leidžiančią jam kontroliuoti pasiūlos apimtį ir kainas. Gryna monopolija - pramonės arba kitos ūkinės veiklos sferos šaka, kurioje: *gamybos apimtį kontroliuoja vienas gamintojas *nėra artimų substitutų, o tai apsaugo monopoliją nuo konkurentų. Nesant substitutų monopolija įgyja didesnę rinkos galią, leidžiančią ją didinti kainas ir gauti ekonominį pelną. Jei būtų artimi substitutai, tai monopolija negalėtų parduoti prekių didelėmis kainomis, neprarasdama rinkos dalies *praktiškai negalimas naujų firmų įėjimas į šaką dėl labai aukštų įėjimo barjerų. Rinkos monopolizavimo veiksniai: 1.įstatyminiai barjerai 2.natūralūs barjerai. 1.-valstybės galia suteikti teisę, kuriai nors firmai gaminti tam tikras prekes arba teikti paslaugas: 1.firma gali gauti viešą privilegiją veikti tam tikroje šakoje 2. daugelyje šalių reikalingos centrinės valdžios arba vietinės valdžios licenzijos 3. patentai arba autorinės teisės suteikia išradėjui teisę naudoti išradimą tam tikrą laiką.2.: 1. gamybos masto ekonomija 2. svarbių išteklių nuosavybė. Gamybos masto ekonomijos dėka firmos VBK tampa minimalūs tik gaminant pakankamai didelę prekių ir paslaugų apimtį. Tuo būdu gamybos masto ekonomija sukuria natūralius įėjimo į šaką barjerus, kurie lemia tai, kad kai kuriose šakose išsilaiko tik viena firma, kuri tampa natūralia monopolija. Svarbių išteklių nuosavybės dėka monopolija gali išsilaikyti, nes ji turi ir valdo visas žaliavas, reikalingas produkto gamybai. *Monopolijos atveju firma yra kainos tiekėja. Monopolijos kaina ir gamybos apimtis trumpuoju laikotarpiu Esminis monopolijos bruožas tas, kad ji gali pasirinkti kainą. Kadangi monopolinė firma aprūpina visą rinką, tai jos paklausos kreivė yra kartu ir rinkos paklausos kreivė. Ji slenka žemyn iš kairės į dešinę, todėl monopolija turi surasti gamybos apimtį bei kainą, kurios užtikrintų didžiausią pelną. Monopolija gali tai daryti didindama kainas, bet mažindama pardavimų apimtį ir atvirkščiai. Monopolistas norėdamas parduoti papildomos produkcijos vntus turi mažinti kainą. Monopolijos pajamos monopolijos bendros pajamos, vidutinės pajamos ir ribinės pajamos apsk pagal tas pačias formules kaip ir bet kurios kitos firmos. Bendrosios pajamos (BP) = parduotų prekių skaičiaus ir jų kainų sandaugai: BP=Q*P. Vidutinės pajamos (VP) – pajamos gautos už 1 produkto vnt. VP=BP/Q=P*Q/Q=P. Ribinės pajamos (RP) – bendrųjų pajamų pakitimas, pardavus papildomą prekės vnt. RP=ΔBP/Δ Q. Paklausos kreivė monopolistui kartu yra ir vidutinių pajamų kreivė, kaip tobuloje konkurencijoje. Esant monopolijai P nelygu RP, tačiau P>RP. Monopolijos atveju kaina yra didesnė už ribines pajamas, todėl ribinių pajamų kreivė yra žemiau paklausos kreivės. Išvados: *monopolijos RP kreivė slenka žemyn iš kairės į dešinę ir yra į kairę nuo paklausos kreivės, todėl kad monopolijos RP mažėja greičiau nei kaina, nes didinant pardavimų apimtį, kaina mažėja *monopolija, norėdama parduoti didesnį prekių kiekį, turi mažinti kainą. Dėl to jos RP kreivė krinta greičiau nei paklausos kreivė ir yra į kairę nuo jos. Monopolijos pelno maksimizavimas Monopolijos tikslas – ekonominio pelno maksimizavimas. Tobulos konkurencijos rinkoje vienintelis nuo firmos priklausantis dalykas – pelną maksimizuojančio produkto pasirinkimas. Kainą firmai padiktuoja rinka. Monopolinė firma yra kainos tiekėja, todėl monopolisto tikslas – ieškoti tokio produkcijos kiekio, kuris maksimizuos pelną. Produkcijos kiekis čia diktuoja kainą, kuria ta produkcija bus parduota. Pelnas maksimizuojamas tada kai ribinės pajamos yra = ribiniams kaštams. Kol ribinės pajamos > už ribinius kaštus, monopolistas maksimizuos pelną didindamas gamybos apimtį. Kada ribinės pajamos taps VKK *reikia nutraukti gamybą, kai P

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!