Vilnius, 2016 LITERATŪROS APŽVALGA Lytėjimas (haptika) - vienas žmogaus percepcinės veiklos tipų - savo pažintine reikšme yra lygiavertis regėjimui. Tačiau moksliniu požiūriu lytėjimo problemos yra ištirtos kur· kas mažiau negu regėjimo, todėl ši psichologijos sritis iš esmės atsiliko nuo kitų. Psichologijos literatūroje randame duomenų apie tai, kad kai kurias daiktų savybes, pavyzdžiui, lygius ir grublėtus paviršius, ranka suvokti galima kur kas jautriau negu regėjimo sistema. Ikimokyklinio amžiaus vaikų suvokimo tyrimų gauti rezultatai liudija, kad kai kuriais atvejais dviejų sensorinių sistemų - regėjimo ir lytėjimo - sujungimas duoda geresnių rezultatų· Taip pat yra darbų, skirtų tirti vaizdo formavimo lytėjimu ir regėjimu ypatumus. (Kaffemanas, 1991 ) Lytėjimo receptoriai yra išmėtyti viso kūno paviršiuje ir yra padirginami, mechaniškai veikiant odą. Lytėjimo pojūičiai kyla tik tuo atveju, kai daiktas betarpiškai liečiasi su oda, kurioje yra receptoriai. Dėl receptorių nevienodo tankumo, atskiros odos vietos yra nevienodo jautrumo. Geriausiai daiktų pažinimui yra pritaikyta ranka. Objektų savybes ir juos pačius geriau pažįstame, aktyviai liesdami daiktą, o ne jam gulint ant rankos net ir tada, kai visas daiktas telpa delne. Kai daiktas yra didesnis, negu delnas, tik nuoseklus atskirų jo dalių lytėjimas padeda susidaryti tikslų vaizdą. Taigi suvokimas lytėjimu yra aiškiai sukcesyvinio pobūdžio (atskiros dalys laipsniškai sintezuojamos į visybę). (Lapė, 1984) Apibūdinant lytėjimo pojūtį išryškėjo teigiamos su lietimu susijusios patirtys (malonu, švelnu, šilta, gera, jauku), naudingumas („darbo įrankis, be kurio negalėčiau „kurti“, „padeda susilieti su objektu, kalbėti be žodžių, giliau atskleisti ir suprasti“, „suteikia galimybę jausti“). Kai kurie teigė, kad tai yra paslaptis ir nežinomybė. Malonių dalykų lietimas sukelia saugumo jausmą, patvirtina mintį, suteikia bendrumo pojūtį, padeda perduoti žodžiu neišreikštus jausmus vaikams, pasakoja savo istoriją. Vienam tyrimo dalyviui svarbus lytėjimo ir regėjimo ryšys: „Liesdama būtinai turiu matyti, ką liečiu. Nes nežinomybė gąsdina ir neramina.“ Liečiant svarbus tiek daikto paviršius (šiltas, minkštas, švelnus), tiek ir ryšys su liečiamu objektu (artimas žmogus, žemė, šuo, katė). . (Lineta Žilinskaitė, Asta Lapėnienė, 2015). Tyrimo tikslas Palyginti, monomanualinį ir bimanualinį lytėjimą. Tyrimo uždaviniai 1. Nustatyti, kaip tiriamajai lengviau atpažinti daiktus (monomanualiniu ar bimanualiniu lytėjimu). 2. Ištirti, ar turi įtakos daiktų atpažinimui dominuojanti ranka. METODIKA Darbo priemonės: Devyni daiktai, kurių tiriamoji nematė prieš tyrimą: kivis, siūlų kamuoliukas, žiedas, bananas, liniuotė, akmuo, apyrankė, kompiuterinė pelytė, nagų dildė; skarelė uždengti akims; chronometras. Tiriamoji: Mergina, 19 metų, duominuojanti ranka - dešinė. Darbo eiga: Tiriamoji atsisėda kėdėje prie stalo. Jai uždengiamos akys skarele. Ištiesiama dominuojanti tiriamosios ranka. Į ją įdedamas kivis ir stebima chronometru kiek laiko prireikia, kad atpažintų vaisių ir ar iš viso ji atpažįsta gautą objektą. Taip daroma iš eilės su dar dvejais daiktais: siūlų kamuoliuku ir žiedu. Vėliau pakeičiama ranka ir tiriamoji bando iš eilės nustatyti kitus daiktus. (bananas, liniuotė ir akmuo) Po to tiriamoji bando atpažinti likusius trys daiktus (Apyrankę, kompiuterinę pelytę ir nagų dildę) su abiejomis rankomis ir vėl stebimas laikas chronometru. Duomenys surašomi į lentelę ir apskaičiuojamas laiko vidurkis. DARBO REZULTATAI Tyrimo metu gauti rezultatai buvo suvesti į lentelę. Jei tiriamoji įvardijo duotą daiktą, tai žymima pliusu, o jeigu neįvardijo minusu. Šalia esančioje skiltyje, užrašomas chronometru fiksuotas laikas (sekundėmis), kai tiriamoji teisingai nustatė daiktą. Jeigu daikto nustatyti nepavyko, tai laiko skiltyje nerašoma nieko. Lentelė. Lytėjimo būdas Rankos pusė Pateikti daiktai Tiriamosios įvardyti daiktai Laikas, s Laiko vidurkis: Monomanualinis Dešinė ranka Kivis ............ Siūlų kamuoliukas Žiedas Kairė ranka Bananas ............ liniuotė Akmuo Bimanualinis abi rankos Apyrankė ............ Komp. Pelytė Nagų dildė REZULTATŲ APTARIMAS Tiriamoji lengviausiai įvardijo daiktus bimanualiniu lytėjimu. Rankos dominavimas šiek tiek turi įtakos įvardijant daiktus. Dominuojančia ranka įvardijant daiktus tiriamoji greičiau nustatė juos. IŠVADOS 1. Tiriamoji lengviausiai įvardijo daiktus bimanualiniu lytėjimu. 2. Tiriamajai buvo sudėtinga įvardyti daiktus viena ranka. 3. Tiriamoji lengviau įvardijo daiktus dominuojančia ranka. LITERATŪRA 1. Lapė J. VAIZDO FORMAVIMOSI REGĖJIMU IR LYTĖ.JIMU YPATUMŲ PALYGINIMAS [Žiūrėta 2016.11.20]. Prieiga per internetą:
Šį darbą sudaro 691 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Kiti darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!