Mokestinės reformos poveikis Lietuvos mokesčių sistemos teisingumui

Mokesčiai yra kiekvienos valstybės pamatas ir pagrindinis pajamų šaltinis. Valstybės funkcijoms vykdyti, būtini dideli finansiniai ištekliai, todėl svarbu nagrinėti kaip surinkti kuo daugiau įplaukų į šalies biudžetą. Visgi, atliekant mokesčių reformas, būtina atsižvelgti į mokesčių mokėtojus, ar didesnis jų apmokestinimas yra teisingas: nekuria socialinių problemų, neskatina nelygybės, skurdo rizikos. Įvairūs mokslininkai, specialistai, vyriausybės atstovai nuolat analizuoja, kaip besikeičiančioje aplinkoje pasiekti teisingą mokesčių apmokestinimą, kuris užtikrintų reikiamas pajamas bei suderintų efektyvumą ekonominiu ir socialiniu požiūriu.
Teisingumas yra vienas iš esminių optimalios mokesčių sistemos principų, kuris dažnu atveju skirstomas į horizontalų ir vertikalų teisingumą. Remiantis vertikalaus teisingumo principo idėja, skirtingas galimybes turintys gyventojai, turi būti apmokestinami skirtingai. Tai reiškia, kad didesnes pajamas gaunantys asmenys turi mokėti didesnius mokesčius, o mažesnes – mažesnius. Šiais, progresinės mokesčių sistemos principais yra surenkama dalis mokesčių, iš kurių bene labiausiai žinomas yra gyventojų pajamų mokestis (GPM). Gyventojų pajamų mokestis Lietuvoje yra vis dar gerokai mažesnis nei daugumoje vakarų Europos valstybių. Padidinus šio mokesčio tarifo progresyvumą, būtų galima surinkti papildomų įplaukų, tačiau neatlikus papildomų tyrimų nėra iki galo aišku kokią įtaką tai turėtų mokesčių mokėtojams.
Šiame darbe bus analizuojama Gyventojų pajamų mokesčio reforma, kuomet bus padidinamas apmokestinamų pajamų nustatytų darbo užmokesčiui ir susijusioms pajamoms tarifo progresyvumas. Reforma ir jos pokyčiai bus įvertinti remiantis kontrafaktinio poveikio vertinimo (KPV) metodu. Padėtis iki reformos bus palyginama su alternatyvine (reformos) padėtimi ir išskiriami rezultatai socialiniams rodikliams ir valstybės biudžetui.
Remiantis kontrafaktinio poveikio vertinimo metodu, bus siekiama nustatyti grynąjį intervencijos poveikį, tai yra, kaip pasirinkta mokestinė reforma pakeitė valstybės biudžetą ir socialinių rodiklių rezultatus. Intervencijos poveikiui apskaičiuoti, sukuriamas scenarijus, kuriame vertinami duomenų rezultatai prieš intervenciją bei identiškų duomenų rezultatai po intervencijos. Tokie vertinimai paprastai atliekami išskiriant tikslinę ir kontrolinę grupes. Tikslinė grupė – mokestinės reformos poveikį patyrusių individų grupė. Kontrolinė grupė – identiškų tikslinei grupei individų grupė, išsiskirianti tik tuo, kad nepatyrė mokestinės reformos poveikio. Šiam...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!