Atkūrus nepriklausomybę, Lietuvoje pertvarkyta mokesčių sistema - biudžetas, jo sandara, mokesčiai, ūkio subjektų finansai. Mokesčių sistema formavosi kartu vykstant ir kitoms reformoms: keitėsi nuosavybės formos, kainodara, bankų sistema, pinigų-kredito strategija ir pan. Kiekvieną žingsnį kuriant ir tobulinant nacionalinę mokesčių sistemą daugiausia lėmė sprendimai kitose srityse: bendra ekonominė padėtis; infliacijos lygis; valstybės pinigų-kredito politika; privataus sektoriaus ir valstybės kontroliuojamos gamybos santykis bei tarpusavio sąveika.
Nuo 2000 metų vis labiau plėtojantis bendriems eurointegraciniams procesams, Lietuvai iškilo svarbūs uždaviniai radikaliai reformuoti mokesčių sistemą, derinant jos socialinius ir ekonominius padarinius su apmokestinimo ES praktika bei čia vyraujančiomis mokesčių teisinėmis nuostatomis. Lietuvos mokesčių teisės aktai turi atitikti Europos Sąjungos teisę ir direktyvas apmokestinimo klausimais, tai numatyta Lietuvos Respublikos derybinėje su ES pozicijoje "Mokesčiai" (10 derybinis skyrius). Įgyvendinus mūsų krašte adekvačias Europos Sąjungoje vykdomos mokesčių politikos priemones, gerės privataus ir viešojo verslo plėtotės, gyventojų materialinių, buitinių ir kultūrinių poreikių tenkinimo sąlygos. Todėl sprendžiamosioms valstybės centrinės ir vietinės valdžių institucijoms prisieis dėti daugiau pastangų mažinti bendrą mokesčių naštą, sudaryti veiksmingą mokestinių pajamų perskirstymo per valstybės ir savivaldybių biudžetus mechanizmą, iš esmės peržiūrėti išimčių tam tikroms verslo organizacinėms formoms arba pelno (pajamų) rūšims taikymą. Tada turėtų formuotis tolydi apmokestinimo aplinka ir visapusiškiau atsiskleistų realios galimybės derinti ir vienodinti Lietuvos mokesčius su kitų Europos šalių mokesčiais.
Darbo objektas - Lietuvos Respublikos derybinio skyriaus „Mokesčiai“ derinimo ir vienodinimo kryptys.
Darbo metodai - norminių dokumentų, literatūros, ūkinės praktikos ir statistikos duomenų analizė, tiriamų klausimų nagrinėjimas sisteminiu požiūriu, išvadų formulavimas.
Derybose dėl narystės ES buvo deramasi 31 skyriaus pozicijose. Tai – laisvas prekių judėjimas, laisvas asmenų judėjimas, laisvė teikti paslaugas, laisvas kapitalo judėjimas, įmonių teisė, transporto politika, mokesčiai ir t.t. LR derybinės pozicijos derybose dėl narystės ES Finansų ministerija buvo atsakinga už mokesčių skyrių.
• pridėtinės vertės mokestis;
• akcizai;
• tarpusavio pagalba ir administracinis bendradarbiavimas;
• tiesioginiai mokesčiai.
Pagrindinis derybų objektas
Pagrindinis derybų objektas šiame skyriuje buvo pereinamasis laikotarpis dėl cigarečių...
Šį darbą sudaro 2348 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!