Mokesčių sistemos individualus praktinis darbas

Įvadas Darbo aktualumas: kiekviena valstybė atlieka įvairias funkcijas – apsaugos, gamybinės ir komercinės veiklos, vystymo (švietimo, mokslo, meno, visuomenės rekreacijos) ir administracines. Šių funkcijų vykdymui reikia didelių finansinių išteklių, kurių pagrindinis šaltinis yra mokesčiai. Mokestinių įplaukų srautai į valstybės iždą priklauso nuo valstybės mokesčių surinkimo sėkmės ir jų ekonomiškai pagrįstai organizuojamo administravimo. Valstybės mokesčių politika tiesiogiai veikia ne tik pajamų perskirstymą, bet ir finansinę ūkio subjektų padėtį, šalies ekonomiką, lemia naujų darbo vietų kūrimą ir pan. Siekiant nustatyti funkcionuojančios mokesčių sistemos efektyvumą atliekama detali ir įvairiapusė analizė. Be surinkimo ir mokesčių administravimo vertinimo, svarbu atsižvelgti ir į tai, kas, kaip ir iš kokių šaltinių mokės mokesčius, koks mokėtojų finansinis pajėgumas, ar mokesčiai netaps sunkia našta, stabdančia šalies ūkio plėtojimąsi. Ar esama mokesčių sistema atitinka pagrindinius reikalavimus, keliamus efektyviai mokesčių sistemai. Juk ji turi užtikrinti ne tik būtinas valstybei pajamas, bet ir atitikti apmokestinimo teisingumo principą, būti subalansuota ir elastinga, mokesčių administravimas turi būti paprastas ir aiškus, o pati sistema ekonomiškai efektyvi. Todėl kiekvienos valstybės tikslas sukurti atitinkančią savo šalies poreikius mokesčių sistemą, efektyviai ją valdyti ir užtikrinti sklandų jos funkcionavimą. Darbo uždaviniai: 1. Pateikti GPM mokesčio mokėjimo tarifus. 2. Pateikti Pelno mokesčio mokėjimo bazę, mokėtojus. 3. Pateikti PVM mokesčio mokėjimo tarifus. 4. Pateikti VSD įmokos draudėjų grupes. 5. Nekilnojamojo turto mokesčio mokėjimo tarifus, mokėjimo baze. 6. Pateikti mokesčių apmokestinimo tvarką 1. Mokesčių samprata ir jų svarba Mokesčiai laikomi ne kuo kitu, kaip prievole arba priverstine auka bendriems visuomenės reikalams. Mokesčiai – tai privalomojo pobūdžio mokėjimai valstybei. Mokesčių administravimo įstatyme pabrėžiama, kad mokestis tai mokesčio įstatyme mokesčių mokėtojui nustatyta piniginė prievolė valstybei (Mokesčių administravimo įstatymas 2004). Nereikia mokesčių suprasti kaip baudą, skiriamą už įstatymų ir kitų norminių aktų pažeidimus. Jų taip pat negalima tapatinti su pajamomis, kurias valstybė gauna iš kokios nors ūkinės veiklos ar už individualiems asmenims teikiamas specialias paslaugas . 2.Gyventojų pajamų mokestis Pajamų mokestį moka pajamų gavęs gyventojas. Gyventojai skirstomi į nuolatinius ir nenuolatinius Lietuvos gyventojus. Gyventojas laikomas nuolatiniu Lietuvos gyventoju, jeigu jis atitinka minėtame įstatyme nustatytus reikalavimus, pavyzdžiui, jo nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvoje, jo asmeninių, socialinių arba ekonominių interesų buvimo vieta yra Lietuvoje, jis tam tikrą laiką išbūna Lietuvoje. Pajamų mokesčio objektas yra gyventojo pajamos.  Nuolatinio Lietuvos gyventojo pajamų mokesčio objektas yra tiek Lietuvoje, tiek užsienyje gautos pajamos. Nenuolatinio Lietuvos gyventojo pajamų mokesčio objektas yra: 1. per nuolatinę bazę vykdomos individualios veiklos pajamos; 2. ne per nuolatinę bazę gautos pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvoje: ◦ palūkanos, išskyrus palūkanas už Vyriausybės ne nuosavybės vertybinius popierius; ◦ pajamos iš paskirstytojo pelno ir išmokos valdybos ir stebėtojų tarybos nariams; ◦ su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos; ◦ sporto veiklos pajamos; ◦ atlikėjų veiklos pajamos; ◦ pajamos, gautos už išnuomotą, parduotą ar kitaip perleistą nuosavybėn Lietuvoje esantį nekilnojamąjį daiktą; ◦ pajamos, gautos už parduotą ar kitokiu būdu perleistą nuosavybėn pagal Lietuvos teisės aktus registruojamą kilnojamąjį daiktą; ◦ honoraras; ◦ kompensacijos už autorių arba gretutinių teisių pažeidimus. Šiuo metu taikomas 15 procentų pajamų mokesčio tarifas. Individualios veiklos pajamoms, gaunamoms iš gamybos, prekybos ar daugelio paslaugų teikimo, taikomas 5 procentų pajamų mokesčio tarifas. Pajamoms iš laisvųjų profesijų veiklos ir pajamoms iš vertybinių popierių (įskaitant pajamas iš išvestinių finansinių priemonių) taikomas 15 procentų pajamų mokesčio tarifas. Ne individualios veiklos pajamoms, gautoms pardavus ar kitaip nuosavybėn perleidus netauriųjų metalų laužą, taip pat taikomas 5 procentų pajamų mokesčio tarifas. Už pajamas, gautas iš veiklos, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą, mokamas savivaldybių tarybų nustatytas fiksuoto dydžio pajamų mokestis. Pajamų mokesčio mokestinis laikotarpis sutampa su kalendoriniais metais. 2.2 Pelno mokestis Pelno mokestis (įmonių pelno mokestis) – mokestis, renkamas nuo juridinių asmenų pelno. Pelno mokestis apskaičiuojamas nuo juridinių asmenų pajamų atėmus išlaidas, amortizaciją ir kartais investicijas į gamybą, mokslinius tyrimus, labdarai skiriamas sumas. Lietuvoje nuo skirtų labdarai iki 2 % pelno, mokesčio mokėti nereikia. Mokesčio mokėtojai 1. Pelno mokestį moka: 1) Lietuvos vienetas; 2) užsienio vienetas. 2. Šio Įstatymo nustatyta tvarka pelno mokesčio nemoka: 1) biudžetinės įstaigos; 2) Lietuvos bankas; 3) valstybė ir savivaldybės; 4) valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos, tarnybos ar organizacijos; 5) valstybės įmonė „Indėlių ir investicijų draudimas“; 6) Europos ekonominių interesų grupės. Mokesčio bazė 1. Lietuvos vieneto mokesčio bazė yra visos Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėse uždirbtos pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikoje ir ne Lietuvos Respublikoje. 2. Į Lietuvos vieneto pajamas taip pat įskaitomos jo kontroliuojamojo užsienio vieneto pozityviosios pajamos arba jų dalis . 3. Užsienio vieneto mokesčio bazė yra: 1) užsienio vieneto per nuolatines buveines Lietuvos Respublikos teritorijoje vykdomos veiklos pajamos, per nuolatines buveines Lietuvos Respublikoje uždirbtos tarptautinių telekomunikacijų pajamos bei 50 procentų transportavimo, kuris prasideda Lietuvos Respublikos teritorijoje ir baigiasi užsienyje arba prasideda užsienyje ir baigiasi Lietuvos Respublikos teritorijoje, pajamų ir užsienio valstybėse uždirbtos pajamos, priskiriamos toms nuolatinėms buveinėms Lietuvos Respublikoje tuo atveju, kai tos pajamos susijusios su užsienio vieneto veikla per nuolatines buveines Lietuvos Respublikoje; 2) užsienio vieneto ne per nuolatines buveines Lietuvos teritorijoje gautos pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikoje. 4. Užsienio vieneto ne per nuolatines buveines Lietuvos Respublikos teritorijoje gautos pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikoje: 1) palūkanos, išskyrus palūkanas už Vyriausybės vertybinius popierius, sukauptas ir išmokamas palūkanas už indėlius ir palūkanas už subordinuotas paskolas, kurios atitinka Lietuvos banko teisės aktais nustatytus kriterijus; 2) pajamos iš paskirstytojo pelno; 3) honorarai; 4) pajamos už parduotą, kitokiu būdu perleistą nuosavybėn arba išnuomotą nekilnojamąjį pagal prigimtį daiktą, esantį Lietuvos Respublikos teritorijoje; 5) kompensacijų už autorių arba gretutinių teisių pažeidimą pajamos; 6) pajamos už Lietuvos Respublikoje vykdomą atlikėjų ir sporto veiklą; 7) išmokos už stebėtojų tarybos narių veiklą. 5. Tuo atveju, kai perleidžiama kompiuterio programa, jei yra perleidžiamas ne autorių teisėmis apsaugotas daiktas, o kompiuterio programoje yra suteikiamos šios teisės: 1) teisė daryti kompiuterio programos kopijas, turint tikslą jas viešai platinti ar kitaip perduoti nuosavybėn, išnuomoti arba paskolinti, arba 2) teisė rengti išvestines kompiuterio programas, kurios remiasi autorių teisėmis apsaugota kompiuterio programa, arba 3) teisė viešai demonstruoti kompiuterio programą. 6. Vieneto mokesčio bazė taip pat yra: 1) gauta parama, panaudota ne pagal Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatyme nustatytą paramos paskirtį; 2) iš vieno paramos teikėjo per mokestinį laikotarpį grynais pinigais gautos paramos dalis, viršijanti 250 minimalių gyvenimo lygių (toliau – MGL) dydžio sumą. Mokesčio tarifai 1. Taikomi šie pelno mokesčio tarifai: 1) Lietuvos vieneto, nuolatinių buveinių apmokestinamasis pelnas apmokestinamas taikant 15 procentų mokesčio tarifą, jeigu šis Įstatymas nenustato ko kita; 2) užsienio vienetų pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikoje, gautos ne per jų nuolatines buveines Lietuvos Respublikoje, išvardytos šio Įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 3 ir 5 punktuose, apmokestinamos be atskaitymų taikant 10 procentų mokesčio tarifą, o išvardytos šio Įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 4, 6 ir 7 punktuose, – taikant 15 procentų mokesčio tarifą, jeigu šis Įstatymas nenustato ko kita. Užsienio vienetų, kurie yra įregistruoti ar kitaip organizuoti Europos ekonominės erdvės valstybėje arba valstybėje, su kuria sudaryta ir taikoma dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis, pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikoje, gautos ne per jų nuolatines buveines Lietuvos Respublikoje, išvardytos šio Įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 1 punkte, neapmokestinamos. Užsienio vienetų, kurie nėra įregistruoti ar kitaip organizuoti Europos ekonominės erdvės valstybėje arba valstybėje, su kuria sudaryta ir taikoma dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis, pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikoje, gautos ne per jų nuolatines buveines Lietuvos Respublikoje, išvardytos šio Įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 1 punkte, apmokestinamos be atskaitymų taikant 10 procentų mokesčio tarifą; 3) pajamos iš paskirstytojo pelno apmokestinamos taikant 15 procentų mokesčio tarifą; 4) gauta parama, panaudota ne pagal Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatyme nustatytą paramos paskirtį, taip pat iš vieno paramos teikėjo per mokestinį laikotarpį grynais pinigais gautos paramos dalis, viršijanti 250 MGL dydžio sumą, apmokestinama be atskaitymų, taikant 15 procentų mokesčio tarifą. 2. Vienetų (išskyrus pelno nesiekiančių), kuriuose vidutinis sąrašuose esančių darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių ir mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 1 milijono litų, apmokestinamasis pelnas apmokestinamas taikant 5 procentų mokesčio tarifą, išskyrus atvejus, nustatytus šio straipsnio 3 dalyje. 3. Šio straipsnio 2 dalies nuostatos netaikomos: 1) vienetams (individualioms (personalinėms) įmonėms), kurių dalyvis ar jo šeimos nariai yra ir kitų vienetų (individualių (personalinių) įmonių) dalyviai; 2) vienetams (individualioms (personalinėms) įmonėms), kurių dalyvis ir (arba) jo šeimos nariai paskutinę mokestinio laikotarpio dieną valdo daugiau kaip 50 procentų akcijų (dalių, pajų) kituose vienetuose, ir vienetams, kuriuose vieneto (individualios (personalinės) įmonės) dalyvis ir (arba) jo šeimos nariai paskutinę mokestinio laikotarpio dieną valdo daugiau kaip 50 procentų akcijų (dalių, pajų); 3) vienetams, kuriuose tas pats dalyvis paskutinę mokestinio laikotarpio dieną valdo daugiau kaip 50 procentų akcijų (dalių, pajų); 4) vienetams, kuriuose tie patys dalyviai kartu paskutinę mokestinio laikotarpio dieną valdo daugiau kaip 50 procentų akcijų (dalių, pajų). 4. Pelno nesiekiančių vienetų, kurių mokestinio laikotarpio pajamos iš ūkinės komercinės veiklos neviršija 1 milijono litų, apmokestinamojo pelno dalis, atitinkanti 25 tūkstančių litų sumą, apmokestinama taikant 0 procentų mokesčio tarifą, o likusi apmokestinamojo pelno dalis – taikant 15 procentų mokesčio tarifą. Pelno nesiekiančių vienetų ūkinės komercinės veiklos pajamoms nepriskiriamos pajamos, kurios tiesiogiai skiriamos tenkinant viešuosius interesus vykdomai veiklai finansuoti. 5. Vienetų apmokestinamasis pelnas apmokestinamas taikant 0 procentų mokesčio tarifą, jeigu: 1) per mokestinį laikotarpį vieneto darbuotojų, priklausančių Lietuvos Respublikos socialinių įmonių įstatymo 4 straipsnyje nurodytoms tikslinėms asmenų grupėms, skaičius sudaro ne mažiau kaip 40 procentų metinio vidutinio sąrašuose esančių darbuotojų skaičiaus, ir 2) per mokestinį laikotarpį vienetas nevykdo veiklos, įtrauktos į socialinių įmonių neremtinų veiklos rūšių sąrašą, tvirtinamą Lietuvos Respublikos Vyriausybės, arba per mokestinį laikotarpį iš tokios veiklos gautos pajamos sudaro ne daugiau kaip 20 procentų visų vieneto pajamų, ir 3) mokestinio laikotarpio paskutinę dieną vienetai turi socialinės įmonės statusą. 6. Vienetų, kurių per mokestinį laikotarpį daugiau kaip 50 procentų pajamų sudaro pajamos iš žemės ūkio veiklos, įskaitant kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) pajamas už parduotus įsigytus iš savo narių šių narių pagamintus žemės ūkio produktus, apmokestinamasis pelnas apmokestinamas taikant 5 procentų mokesčio tarifą. Mokestinis laikotarpis 1. Mokesčio mokestinis laikotarpis yra mokestiniai metai. Jie sutampa su kalendoriniais metais, jeigu šis straipsnis nenustato ko kita. 2. Centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka mokesčio mokėtojo prašymu ir atsižvelgdamas į jo veiklos ypatybes vietos mokesčio administratorius gali nustatyti kitokį mokestinį laikotarpį, negu nurodyta šio straipsnio 1 dalyje, su sąlyga, kad tas mokestinis laikotarpis bus lygus 12 mėnesių. Toks mokestinis laikotarpis gali būti keičiamas tik dėl objektyvių priežasčių, gavus vietos mokesčio administratoriaus leidimą. 3. Pirmas mokestinis laikotarpis prasideda nuo Lietuvos vieneto įregistravimo Lietuvos Respublikoje arba, jei Lietuvos vienetas neįsiregistravo įstatymų nustatyta tvarka, – nuo veiklos vykdymo pradžios. Paskutinis Lietuvos vieneto mokestinis laikotarpis pasibaigia Lietuvos vienetui pasibaigus. 4. Jeigu Lietuvos vienetas faktiškai vykdė veiklą trumpiau kaip 12 mėnesių, mokestinis laikotarpis skaičiuojamas nuo vieneto įregistravimo Lietuvos Respublikoje, o jei Lietuvos vienetas neįsiregistravo įstatymų nustatyta tvarka, – nuo veiklos vykdymo pradžios iki Lietuvos vieneto pabaigos dienos. 5. Nuolatinės buveinės pirmas ir paskutinis mokestiniai laikotarpiai nustatomi Lietuvos Respublikos Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. 3. PVM mokestis PVM objektas yra apmokestinamojo asmens už atlygį vykdomas prekių tiekimas ir paslaugų teikimas, kuris pagal PVM įstatymo nuostatas laikomas įvykusiu Lietuvoje. PVM objektu taip pat gali būti prekių ir paslaugų įsigijimas Lietuvoje už atlygį iš kitos valstybės narės. Importo PVM objektas yra prekių importas, kai prekės pagal PVM įstatymo nuostatas laikomos importuotomis šalies teritorijoje. PVM – 21 % Taikomas teikiamoms ir perkamoms prekėms ir paslaugoms, nuo jų pirkimo arba pagaminimo kainos. • Registruotis PVM mokėtojais privalės įmonės, jeigu bendra pajamų šalies teritorijoje suma per paskutinius 12 mėnesių viršijo 155.000 Lt . Mokėtina į biudžetą PVM suma turi būti apskaičiuota ne nuo ribą viršijančios pajamų sumos, o nuo visos sandorio, dėl kurio buvo viršyta nustatytoji riba, sumos.   • Leidžiama tikslinti („susigrąžinti") pardavimo PVM dėl susidariusių beviltiškų skolų. Iki šiol į biudžetą sumokėtas pardavimo PVM nebuvo „grąžinamas" neatsižvelgiant į tai, kad skola tapo beviltiška. Šio pakeitimo nuostatos taikomos pardavimo PVM sumoms apskaičiuotoms ir deklaruotoms nuo 2012 m. sausio. 1. Nekilnojamo turto – nuo 0,3% iki 3% (nuo 2013m sausio 1d.)  Skaičiuojamas nuo nekilnojamo turto vidutinės rinkos vertės, nustatomos VĮ „Registrų centras“, taikant masinį nekilnojamojo turto vertinimo būdą su tam tikrom išimtimis. 2. Įmokos į Garantinį fondą – 0,2 % Skaičiuojamas nuo visų rūšių išmokų pagal darbo sutartis dirbantiems asmenims, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos. Mokamas nuo tos dienos, kurią darbuotojams pradedamas skaičiuoti darbo užmokestis. 3.1 Privalomojo sveikatos draudimo (toliau - PSD) įmokos Pagrindinis teisės aktas Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymas (toliau – SDĮ) Mokesčio mokėtojai Fiziniai asmenys VMI administruoja: • Ūkininkų ir kitų žemės ūkio veiklą vykdančių gyventojų, kurių žemės ūkio valdos (ūkio) ekonominis dydis yra mažesnis kaip 2 ekonominio dydžio vienetai (toliau - EDV) ir gyventojų, kurių žemės ūkio valdos (ūkio) ekonominis dydis yra didesnis kaip 2 EDV ir kurie nėra PVM mokėtojai; • Gyventojų, besiverčiančių individualia veikla pagal verslo liudijimą ir • Savarankiškai besidraudžiančių asmenų PSD įmokas. Deklaravimas ir sumokėjimas Mėnesio PSD įmoka už atitinkamą mėnesį sumokama iki to mėnesio paskutinės dienos. PSD įmokų mokėtojai gali apskaičiuoti bei sumokėti ir ateinančių laikotarpių įmokas. Fiziniai asmenys, kurie vykdo individualią veiklą įsigiję verslo liudijimą, PSD įmokas už mėnesius, už kuriuos jie moka ir (arba) už juos yra mokamos SDĮ 17 str. 1,2,6 dalyse nurodytos PSD įmokos arba (ir) patenka į apdraustųjų valstybės lėšomis sąrašą (SDĮ6 str. 4 dalyje nurodyti asmenys), turi teisę sumokėti kartą per metus, tačiau ne vėliau kaip iki kitų metų, einančių po mokestinio laikotarpio, gegužės 1 dienos. 4. VSD įmokos atskiroms draudėjų grupėms 1. Draudėjų bendrasis valstybinio pensijų, ligos ir motinystės, nedarbo socialinio draudimo ir sveikatos draudimo įmokų tarifas (be nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo) - 30,8 procento.  Jo dydžiai atskiroms socialinio draudimo rūšims: 1) pensijų socialiniam draudimui – 23,3 procento; 2) ligos ir motinystės socialiniam draudimui – 3,4 procento; 3) nedarbo socialiniam draudimui – 1,1 procentas; 4) sveikatos draudimui – 3 procentai. 2014  metams patvirtintos keturios nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įmokos tarifų grupės ir šių grupių tarifai: I   grupė –  0,18 procento; II  grupė –  0.37 procento; III  grupė – 0,9 procento; IV grupė – 1,8 procento. Draudėjai, pradedantys veiklą 2014 metais, moka valstybinio socialinio draudimo įmoką, nustatytą pirmajai nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo įmokos tarifo grupei. Draudėjų priskirtų I, II ir III nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų socialinio draudimo įmokų tarifo grupei valstybinio socialinio draudimo įmokų tarifas pagal socialinio draudimo rūšis: I grupei priskirtų draudėjų bendrasis valstybinio socialinio draudimo įmokų tarifas - 30,98 proc. arba31,98 proc., jeigu apdraustasis moka papildomą 1 proc. pensijų įmoką savo lėšomis) Jo dydžiai atskiroms socialinio draudimo rūšims: - pensijų socialiniam draudimui 23,3 proc. (24,3 proc.) -ligos ir motinystės socialiniam draudimui 3,4 proc. - nedarbo socialiniam draudimui 1,1 proc. - sveikatos draudimui 3,0 proc. - nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų 0,18 proc. II grupei priskirtų draudėjų bendrasis valstybinio socialinio draudimo įmokų tarifas  -   31,17 proc. arba32,17proc., jeigu apdraustasis moka papildomą 1 proc. pensijų įmoką savo lėšomis) Jo dydžiai atskiroms socialinio draudimo rūšims: - pensijų socialiniam draudimui 23,3 proc.(24,3 proc.) - ligos ir motinystės socialiniam draudimui 3,4 pro - nedarbo socialiniam draudimui 1,1 proc. - sveikatos draudimui 3,0 proc. - nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų 0,37 proc. III grupei priskirtų draudėjų bendrasis valstybinio socialinio draudimo įmokų tarifas - 31,70 proc. arba32,70 proc., jeigu apdraustasis moka papildomą 1 proc. pensijų įmoką savo lėšomis) Jo dydžiai atskiroms socialinio draudimo rūšims:                       - pensijų socialiniam draudimui 23,3 proc. (24,3 proc.)                       - ligos ir motinystės socialiniam draudimui 3,4 proc.                       - nedarbo socialiniam draudimui 1,1 proc.                       - sveikatos draudimui 3,0 proc.                       - nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų 0,9 proc. 2. Apdraustųjų įmokų tarifas – 9 proc. Jo dydžiai atskiroms socialinio draudimo rūšims: 1) pensijų socialiniam draudimui – 3 procentai; 2) privalomajam sveikatos draudimui – 6 procentai. 3. Savarankiškai dirbantiems asmenims (išskyrus asmenis, kurie verčiasi individualia veikla turėdami verslo liudijimą ir individualių įmonių savininkus, mažųjų bendrijų narius bei ūkinių bendrijų tikruosius narius) valstybinio pensijų, ligos ir motinystės socialinio draudimo, kai draudžiama tik motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) išmokoms gauti, ir privalomojo sveikatos draudimo įmokų tarifas – 37,50 procento arba 38,50 proc., jeigu apdraustasis moka papildomą 1 proc. pensijų įmoką savo lėšomis) Jo dydžiai atskiroms socialinio draudimo rūšims: 1) pensijų socialiniam draudimui – 26,3 procento (27,3 proc.);  2) ligos ir motinystės socialiniam draudimui, kai draudžiama motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) išmokoms gauti, – 2,2 procento; 3) sveikatos draudimui – 9 procentai. 4. Individualių įmonių savininkams, mažųjų bendrijų nariams bei ūkinių bendrijų tikriesiems nariams valstybinio pensijų, ligos ir motinystės socialinio draudimo, kai draudžiama tik motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) išmokoms gauti, ir privalomojo sveikatos draudimo įmokų tarifas – 37,5 procento. arba 38,5 proc., jeigu apdraustasis moka papildomą 1 proc. pensijų įmoką savo lėšomis)   Jo dydžiai atskiroms socialinio draudimo rūšims: 1) pensijų socialiniam draudimui – 26,3 procento (27,3 proc.)  2) ligos ir motinystės socialiniam draudimui, kai draudžiama motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) išmokoms gauti, – 2,2 procento; 3) sveikatos draudimui – 9 procentai. 5. Nekilnojamojo turto mokestis Pagrindinis teisės aktas: Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymas. Mokesčio mokėtojai: Lietuvos ir užsienio valstybių fiziniai ir juridiniai asmenys Mokesčio objektas Mokesčio objektas yra nekilnojamasis turtas, esantis Lietuvos Respublikoje, išskyrus: 1. faktiškai nenaudojamą nekilnojamąjį turtą, kurio statyba neužbaigta Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nustatyta tvarka;  2. valdžios ir privataus subjektų partnerystės, kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos investicijų įstatyme, pagrindu sukurtą ar įgytą nekilnojamąjį turtą, kol vykdoma atitinkama valdžios ir privataus subjektų partnerystės sutartis ir šis nekilnojamasis turtas naudojamas pagal toje sutartyje nustatytą paskirtį. Mokesčio tarifai Nekilnojamojo turto mokesčio tarifą, intervale nuo 0,3 procento iki 1 procento (nuo 2013 sausio 1 dienos — intervale nuo 0,3 proecento iki 3 procentų) nekilnojamojo turto mokestinės vertės, nustato savivaldybės, atsižvelgdamos į vieną arba kelis iš šių kriterijų: nekilnojamojo turto paskirtį, naudojimą, teisinį statusą, jo technines savybes, priežiūros būklę, mokesčio mokėtojų kategorijas (dydį ar teisinę formą, ar socialinę padėtį) ar nekilnojamojo turto buvimo savivaldybės teritorijoje vietą (pagal strateginio planavimo ir teritorijų planavimo dokumentuose nustatytus prioritetus). Fiziniams asmenims nuosavybės teise priklausančių ar jų įsigyjamų gyvenamosios, sodų, garažų, fermų, šiltnamių, ūkio, pagalbinio ūkio, mokslo, religinės, poilsio paskirties statinių (patalpų), žuvininkystės statinių ir inžinerinių statinių bendrai vertė viršijus 1 milijoną litų, viršijanti dalis apmokestinama 1 procento nekilnojamojo turto mokesčio tarifu. Nuo 2015 m. sausio 1 d. fiziniams asmenims nuosavybės teise priklausančių ar jų įsigyjamų gyvenamosios, sodų, garažų, fermų, šiltnamių, ūkio, pagalbinio ūkio, mokslo, religinės, poilsio paskirties statinių (patalpų), žuvininkystės statinių ir inžinerinių statinių bendrai vertei, viršijus 220 000 eurų, viršijanti dalis apmokestinama 0,5 procento nekilnojamojo turto mokesčio tarifu. Šeimoms, auginančioms tris ir daugiau vaikų (įvaikių) iki 18 metų, ir šeimoms, auginančioms neįgalų vaiką (įvaikį) iki 18 metų, taip pat vyresnį neįgalų vaiką (įvaikį), kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, neapmokestinamo nekilnojamojo turto vertė didinama 30 procentų.  Tai reiškia, jog neapmokestinama 220 000 eurų nekilnojamojo turto vertė yra didinama 30 procentų, t.y. neapmokestinama nekilnojamojo turto vertė – 286 000 eurų ((220 000 x 30 proc.) + 220 000). Mokestinis laikotarpis Nekilnojamojo turto mokesčio mokestinis laikotarpis yra kalendoriniai metai. Deklaravimas ir sumokėjimas Fiziniai asmenys už nuosavybės teise priklausančius ir jų įsigyjamus gyvenamosios, sodų, garažų, fermų, šiltnamių, ūkio, pagalbinio ūkio, mokslo, religinės, poilsio paskirties statinius (patalpas), žuvininkystės statinius ir inžinerinius statinius, kurių bendra vertė viršija 1 milijoną litų (nuo 2015 m. sausio 1 d. – 220 000 eurų), nekilnojamojo turto mokestį deklaruoja ir sumoka iki einamojo mokestinio laikotarpio gruodžio 15 d. Nekilnojamojo turto mokestis už kitą mokesčių mokėtojų (tiek fizinių, tiek juridinių asmenų) nekilnojamąjį turtą turi būti sumokėti ir deklaraciją pateikta metams pasibaigus, iki kitų metų vasario 1 d. Nekilnojamojo turto mokesčio deklaracijos forma KIT711. Juridiniai asmenys metų eigoje taip pat turi mokėti avansinius mokesčius, po ¼ metinės mokesčio sumos, tris kartus per metus: iki kovo 31, birželio 30 ir rugsėjo 30 dienos. Tačiau juridiniai asmenys avansinius mokesčius turi mokėti tik už einamųjų kalendorinių metų sausio 1 d. nuosavybės teise turimą NT ir tik tuo atveju, jeigu metinė mokesčio suma už šį turtą bus didesnė kaip 1500 Lt per metus. Nuo 2015 m. sausio 1 d. juridiniai asmenys, už jiems kalendorinių metų sausio 1 dieną nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, neprivalo mokėti avansinius nekilnojamojo turto mokesčius, jei metinė juridiniam asmeniui priklausančio mokėti nekilnojamojo turto mokesčio suma už einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną nuosavybės teise turėtą nekilnojamąjį turtą neviršija 435 eurų. Be to, jeigu einamaisiais kalendoriniais metais nekilnojamojo turto mokestinė vertė yra didesnė už praėjusiais kalendoriniais metais buvusią vertę, avansinis mokestis už tą nekilnojamąjį turtą gali būti skaičiuojamas pagal praėjusiais kalendoriniais metais buvusią nekilnojamojo turto mokestinę vertę. Avansiniai mokesčiai nedeklaruojami. Avansinių mokesčių neprivalo mokėti juridiniai asmenys už NT, perimtą iš fizinių asmenų. Taip pat avansinių mokesčių neprivalo mokėti fiziniai asmenys už jiems nuosavybės teise priklausantį NT. Išvados • Pagrindiniai verslo įmonės mokami mokesčiai: 1. Gyventojų pajamų (GPM) (su darbo santykiais susiję mokesčiai); 2. Pelno (AB, UAB, IĮ,MB, ūkinės bendrijos ir t.t.); 3. Pridėtinės vertės (PVM) (moka visos įmonės, įsiregistravusios kaip PVM mokėtojos); 4. Įmonių ir organizacijų nekilnojamojo turto (įmonės moka tada kai turi nuosavybės teise registruotą nekilnojamąjį turtą); 5. Įmokos į Garantinį fondą (moka visos įmonės nuo darbo užmokesčio fondo dalies); 6. Valstybinio socialinio draudimo įmokos; • Mokesčių tarifai: 1. GPM-15% 2. Pelno mokestis-15% 3. PVM – 21 % Taikomas teikiamoms ir perkamoms prekėms ir paslaugoms, nuo jų pirkimo arba pagaminimo kainos. 4. Nekilnojamo turto – nuo 0,3% iki 3% (nuo 2013m sausio 1d.) 5. Įmokos į Garantinį fondą – 0,2 % 6. VSD įmokos tarifai: I   grupė –  0,18 procento; II  grupė –  0.37 procento; III  grupė – 0,9 procento; IV grupė – 1,8 procento. Literatūra 1. Zita Tamašauskienė, Aušra Žadvidaitė „MOKESČIŲ SISTEMOS LIETUVOJE KITIMO ĮTAKOS BIUDŽETO PAJAMOMS EKONOMINIS VERTINIMAS“, Ekonomika ir vadyba: aktualijos ir perspektyvos. 1 (21). 44–57 , Šiaulių universitetas, 2011. 2. Prieiga per internetą: [žiūrėta 2014- 12-20]

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!