MokesčIų samprata: “Mokestis“ sąvokos analizė ir pagrindžiančIų teorijų argumentai

Darbo autorius savo darbe atstovauja nuomonę, kad visuomeniniai santykiai susiformuoja dėl tam tikrų poreikių, kuriuos tenkindami žmonės susaistomi atatinkamais socialiniais ryšiais. Būtent dėl poreikio sukaupti finansinius išteklius bendroms visuomenės reikmėms finansuoti ir atsiranda mokestiniai santykiai, kurie yra reguliuojami finansų teisės normų, kurių visuma sudaro mokestinių santykių teisinio reguliavimo (mokesčių teisės) institutą.
Darbo objektas – mokesčių samprata: „mokestis“ sąvokos analizė ir pagrindžiančių teorijų argumentai.
Darbo tikslas – išanalizuoti mokesčių samprata: „mokesčio“ sąvoką ir pagrindinius mokesčius pagrindžiančių teorijų argumentus.
4. išnagrinėti mokesčius pagrindžiančias teorijas.
Tačiau norint geriau suprasti kas yra mokesčių teisė ir kokią vietą ji užima teisės sistemoje reikia žinoti kas tai yra mokesčių teisės norma bei normų rūšis sudarančias tam tirą sistemą. Taip pat reikia žinoti teisinį reguliavimo dalyką, mokestinius teisinius santykius įeinančius į mokesčių teisės dalyką, taip pat teisinį reguliavimo metodą.
Taip pat darbo autorius mano, kad reikia nustatyti mokesčių teisės priklausomumą finansų teisei ir apžvelgti mokesčių teisės šaltinius. Taip pat būtina nustatyti mokesčių teisės santykį su kitomis teisės šakomis, nes tada galėsime suprasti jos vietą teisės sistemoje.
Darbo metodai: teorinės literatūros sisteminė ir loginė analizė, teisės aktų sisteminė ir loginė analizė, lyginamoji ir istorinė analizė.
1.MOKESČIŲ SĄVOKOS ANALIZĖ IR PAGRINDŽIANČIŲ TEORIJŲ ARGUMENTAI
1.1. Mokesčių teorijos
Viena iš priemonių valstybės finansiniams ištekliams sudaryti yra mokesčiai. Mokesčiai savo ruožtų yra privalomieji mokėjimai. šiuolaikinė mokesčių sistema, principai, nuostatos susiformavo ne iš karto. Gyventojų mokesčiai - istorinių požiūriu sena, o ekonominių aspektų labai prieštaringa kategorija. jos vystymosi pradžia yra skaičiuojama nuo klasinės visuomenės ir valstybės susidarymo; nuo to laiko tarpo mokesčiai tapo pagrindinių šaltinių valstybės valdymo organams išlaikyti ir jos vykdomosioms funkcijoms finansuoti. Valstybės vykdoma mokestinė politika dažniausiai susidiria su paprastų gyventojų pasipriešinimų, todėl stengiasi susidaryti tokią regimybė jog mokesčiais tolygiai apkraunami visi valstybės gyventojai. Ši politika prieškarinėje Lietuvoje buvo vykdoma šiais pagrindiniais metodais:1
1. Žymia mokesčių įplaukų dalį mobilizuojant per netiesioginius mokesčius, t.y. apdedant mokesčiais vartojimo reikmenis gaminančias įmones, kuriuos savo...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!