Modernios politinės sistemos formavimasis 19a.

Modernios politinės sistemos formavimasis 19a.
Šimtmečius Europos valstybes valdė neribotą valdžią turintys monarchai. Luomininėje visuominėje privilegijomis naudojosi mažumą sudarantys kilmingieji, o dauguma žmonių neturėjo jokių teisių ir valstybės valdyme dalyvauti negalėjo. Apšvietos idėjų paskatinti žmonės ėmė reikalauti pilietinių bei politinių teisių. Modernios demokratinės valstybės pavyzdžiu kitoms šalims tapo D. Britanija. Čia karaliaus valdžia ėmė riboti renkamas parlamentas, susikūrė pirmieji piliečių susivienijimai, norintys daryti įtaką valstybės politikai - partijos. Itin svarbių poyčių politiniame Europos gyvenime sukėlė Didžioji Prancūzijos revoliucija. Vedami laisvės, lygybės, brolybės įdėjų revoliucionieriai sugriovė senąją politinę, ekonominę bei visuomeninę tvarką. Vis platesni gyventojų sluoksniai galėjo dalyvauti valstybės valdyme. Kūrėsi naujos politinės jėgos: sąjūdžio, partijos, atstovaujančios skirtingiems gyventojų sluoksniams. Savo idėjas jos grindė politinėmis ideologijomis. Įtakingiausios 19a. buvo trys: liberalizmas, konservatizmas bei socializmas.
Plėtojantis kapitalizmui, atsirado nemažai praturtėjusių žmonių: prekybininkų, pramonininkų. Jie siekė dalyvauti valstybės valdyme ir daryti įtaką įstatymų priėmimui. Ilgainiuui susikūrė nauja politinė ideologija - liberalizmas. Jos pradininkai - britų filosofas Džonas Lokas ir ekonomistas Adamas Smitas teigė, kad visi žmonės iš prigimties yra lygūs, todėl ir jų teisės valstybėje turi būti lygios. Jie pasisakė už žodžio ir spaudos lasivę, Bažnyčios atskyrimą nuo valstybės, rinkimų teisių išpletimą. Tačiau, kad pilietis būtų laisvas, privalo turėti privačios nuosavybės. Tik nuosavybė turintis žmogus gali pritaikyti savo gebėjimus, laisvai dirbti ir kouruoti su kitais piliečiais. Liberalizmo šalininkų manymų, valstybei nedera kištis į ūkio valdymą. Svarbiausiais valstybės vaidmuo - būti "piliečių ramybės ir rimties sargu": rūpintis tvarka, karinėmis pajėgomis, gynyba. Liberalizmo udėjos sulaukė daugelio šalininkų. Jas rėmė verslininkai, tarnautojai, mokslininkai.
Kaip priešprieša liberalizmo idėjomis 18a. pabaigoje susiformavo nauja politinė ideologija - konservatizmas. Jo kūrėju laikomas britų mąstytojas Edmundas Berkas. Sukrėstas Didžiosios Prancūzijos revoliucijos sukeltos smurto bangos ir radikalių permainų jis parašė veikalą "Apmąstymai apie Prancūzijos revoliuciją". Jame teigė, kad negalima griauti per amžius nusistovėjusios tvarkos, nes tai sukelia chaosą. ir nesutarimus. Nujovių reikia imtis tik pamažu,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!