Modernioji architektūra

Istorizmas, eklektika, neostiliai XIX a. pradžioje veikiant romantizmo estetikos propaguotiems istorizmo principams, teorijai, kad grožis yra įvairus, todėl norint sukurti tobulą kūrinį, reikia derinti skirtingas jo apraiškas, susiformavo vadinamasis eklektikos arba neostilių reiškinys. Plačiausiai reiškėsi neogotika. Neogotikoje skiriami du raidos tarpsniai – pirmajam, kuris tęsėsi nuo XVIII a. vid iki XIX a. vid., ir reiškėsi daugiausiai architektūroje, būdingas dekoratyvus gotikos formų kartojimas, įkvėptas romantiško žavėjimosi viduramžių kultūra (jis yra savotiška architektūrinė romantizmo išraiška, todėl net ir neogotikinė architektūra apibrėžiama romantizmo terminu). Chrestomatinis šio laikotarpio neogotikos pavyzdys – angliškuose parkuose statyti gotikinius statinius primenantys dekoratyviniai griuvėsiai. Apie XIX a. vid. neogotikos pobūdis pasikeitė. Dailės ir architektūros tyrinėjimai, apibendrinti J.Ruskino, E.E. Viole le Duko teoriniuose veikaluose, suteikė medžiagos tikslesnei gotikos interpretacijai, paskatino ieškoti naujų meninių bei konstrukcinių priemonių. Šiuo laikotarpiu neogotikinė architektūra išplito visoje Europoje ir JAV.
Rusijos imperijoje kaip tam tikra istorizmo apraiška apibūdinamas XIX a. vid. – XX a. pr. vad. rusiškasis stilius. Jam įtaką darė išsiplėtoję rusų architektūros tyrinėjimai, tautinio savitumo paieškos mene. Išsiskyrė kelios pakraipos: oficialiosios linkmės autoriai vadovavosi valstybės ideologija, rėmėsi Bizantijos meno pavyzdžiais, vietiniais XVI – XVII a., vienvaldystės klestėjimo laikų prototipais. Demokratinės pakraipos puoselėtojai įkvėpimo ieškojo viduramžių rusų statybos tradicijose, medinėje liaudies architektūroje, amatuose (drožyboje, siuvinėjime, pynime).
Kaip ir daugelyje Europos kraštų romantizmo laikotarpis Lietuvoje datuojamas 1820-1860 m. Vilniaus romantizmo romantizmo brandos ir klestėjimo etapas laikytinas tarpsukiliminis laikotarpis (1831-1860). Architektūroje romantizmo idėjos iš pradžių atsispindėjo dvarų ansambliuose, vėliau sakraliniuose pastatuose. Romantizmo bruožai pirmiausia pasireiškė pastatuose, kuriuose stengtasi atsisakyti klasicizmo principų – pirmiausiai orderio. Pirminiame etape klasicistiniai pastatai, detalės derintos su įv. neostilių motyvų – tokie deriniai vadinami romantiniu klasicizmu. Kaip ir visoje Europoje, gotikiniai elementai vartoti dekoratyviai. Išskirtinis Lietuvos romantizmo architektūros reiškinys – natūralaus akmens mūras.
Istorizmo architektūra Lietuvoje datuojama XIX a. 2 puse – XX a. pr. Sparčiai besiplečiančiuose miestuose gyvenamuosius pastatus buvo įprasta statyti sekant Renesansu,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!