M.K. Čiurlionio muzika sudaro Lietuvos profesionaliosios muzikos aukso fondą. Į ją remiasi visa XX a. Lietuvos muzikinė kultūra. Per neilgą kūrybinį laikotarpį, kuris truko šiek tiek ilgiau nei dešimtmetį, M. K. Čiurlionio muzika progresavo nuo tradicinio romantizmo iki modernių atonaliąją muziką pranašaujančių kompozicijų. Manoma, kad pirmieji kūrybiniai bandymai buvo dar Plungėje, M. K. Čiurlioniui mokantis ir grojant kunigaikščio M. Oginskio dvaro orkestre. Bet profesionalaus kompozitoriaus kelią M. K. Čiurlionis pradėjo Varšuvoje, kur nuo 1897 m. pas Z. Noskowkį studijavo kompoziciją ir instrumentuotę. Iki Varšuvos muzikos instituto baigimo 1899 m. birželį M. K. Čiurlionis sukūrė nemažai pjesių, kanonų, fugų, variacijų ciklą ir dvi sonatas fortepijonui, sonatą smuikui ir fortepijonui (neišliko), variacijas styginių kvartetui, fugų chorams, o jo diplominis darbas – kantata mišriam chorui ir simfoniniam orkestrui „De Profundis“.
Leipcigas tapo nauja pakopa profesinio tobulėjimo kelyje. Šiame mieste M. K. Čiurlionis turėjo galimybę susipažinti su kur kas įvairesniu muzikiniu gyvenimu, pajausti pačias naujausias muzikos tendencijas, studijuoti to meto šiuolaikines partitūras Peterso leidyklos bibliotekoje. Leipcigo karališkoje konservatorijoje M. K. Čiurlionis studijavo S. Jadassohno kontrapunkto ir C. Reineckes kompozicijos klasėse. Sukūrė (pagal studijų programą) kanonų, fugų fortepijonui, fugų vargonams, mišriam chorui, styginių kvartetą, uvertiūrą simfoniniam orkestrui (redaktorių vadinamą „Kęstutis“), pirmąją simfoniją (nebaigta).
Po studijų Leipcige M. K. Čiurlionis pradėjo intensyviai tapyti. Tai akivaizdžiai paveikė jo muzikos stilių. Atsisakoma romantinio jausmingumo, kūriniai išsiskiria konstruktyviu ir loginiu pobūdžiu, nauja architektonika ir menine koncepcija, pranašaujančia atonalios muzikos pradžią. Geriausiai tai iliustruoja 1904–1905 m. variacijos fortepijonui „Sefaa Esec“ ir „Besacas“. Dar vėliau komponuoti preliudai, pjesės fortepijonui liudija kompozitoriaus polinkį į vis naujų meninių idėjų realizavimą. Pasak prof. V. Landsbergio, kiekvienas kūrinys yra tarsi naujos kompozicinės užduoties sprendimas. Paskutiniais gyvenimo metais pradėta kurti opera „Jūratė“ taip pat buvo vienas iš bandymų realizuoti savo kūrybines mintis jau kitoje, daugialypėje meninės raiškos plotmėje.
Vėlyvuoju laikotarpiu, kuris dar vadinamas...
Šį darbą sudaro 594 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!