Miuller iliuzijos tyrimas

TURINYS 1. Įvadas..............................................................................................................................2 • Darbo tikslas. 2. Metodika........................................................................................................................4 • Tiriamieji. • Darbo priemonės. • Tyrimo eiga. • Duomenų registravimas. 3. Rezultatų analizė...............................................................................................................6 • I serijos rezultatai. • II serijos rezultatai. 4. Išvados..............................................................................................................................16 5. Literatūros sąrašas.............................................................................................................17 ĮVADAS XIX amžiaus pabaigoje, kai psichologija ėmė ryškėti kaip atskira disciplina, mokslininkai susidomėjo ir iki šiol domisi suvokimo iliuzijomis. Iliuzijos suklaidina mus, paveikdamos jutimų sisteminimo ir įprasminimo būdus. Iliuzijų analizavimas padeda suprasti kasdienio suvokimo mechanizmus (Myers D. G., 2000). Psichologijoje ir psichiatrijoje sąvoka iliuzija reiškia tam tikrą jutiminio suvokimo iškraipymą, kai tikras pojūtis suvokiamas iškreiptai. Iliuzija nėra tas pats kas haliucinacija, pojūčių atsiradimas be išorinių veiksnių. Pvz., girdėti nerealius balsus būnant bet kokioje aplinkoje yra haliucinacijos, o girdėti balsus, klausantis vandens šniokštimo ar čiurlenimo, yra iliuzija. Kartais iliuzijomis vadinami neįgyvendinti ateities planai ir vaizdai, bet psichologijoje šiam žodžiui priskiriamas kitoks, griežtai apibrėžtas turinys: iliuzija yra iškreiptas tikrovės objekto vaizdas, kuris susidaro objektui tiesiogiai veikiant jutimo aparatą. Iliuzijos yra objektyvus dėsningas psichologinis reiškinys. Yra žinoma daug įvairių iliuzijų. Galima susipažinti su kai kuriomis iš jų. Šviesūs objektai atrodo didesni, negu jiems lygūs dydžio atžvilgiu tamsūs objektai. Ši iliuzija aiškinama, kad spalvos sukelia skirtingo stiprumo jaudinimą, kuris nevienodai sklinda smegenų žievėje. Spalvų išėjimas į priekį ir atsitraukimas. Būdamos vienodo objektyvaus nuotolio, kai kurios spalvos atrodo esančios arčiau mūsų, jos lyg “išeina” į priekį, tuo tarpu kitos atrodo esančios toliau mūsų, jos lyg “atsitraukia” atgal. Iliuzijos gali atsirasti, kai yra oro perspektyva. Neryškūs objektai mums atrodo esantys toliau už aiškius, ryškius objektus. Lakūnai, laivų kapitonai, automobilių vairuotojai aplinką suvokia esant skirtingoms matomumo sąlygoms. Kai jie klaidingai suvokia ar sureaguoja – o taip dažniausiai būna komercinių lėktuvų katastrofų atvejais (Adler, 1989), - galimi kraupūs padariniai. Psichologė Helen Ross (1975), tirdama atstumo suvokimą, padėjo kelis baltus diskus ant Britanijos Hull universiteto pievelės ir paprašė praeivių įvertinti atstumą iki jų. Tiriamiesiems, kurie vertino nuotolį rytą, kai buvo tirštas rūkas, diskai atrodė toliau negu tiriamiesiems, kurie vertino atstumą šviečiant vidudienio saulei. Tai galima paaiškinti oro perspektyva. Iliuzijos tyrimai vis dar vykdomi nes jie mums padeda realiai suvokti aplinką, kuri mus supa bei skirti aplinkinių objektų atstumą nuo žmogaus, jų formą, gylį bei kitus erdvinės sanklodos aspektus. Kaip jau tikriausiai žinote, rega yra pats svarbiausias žmogaus pojūtis, kurio analogiška smegenų dalis, analizuojanti šio pojūčio teikiamą informaciją, yra labai didelė, palyginti su kitomis smegenų žievės sritimis. To pasekmė – detalus ir sudėtingas optinių signalų analizavimas. Todėl žmogus geba suvokti daugybę atspalvių, objektų judėjimą, šviesos intensyvumų bei kontrastų skirtumus, padedančius aiškiai išskirti atskiras objektų formas ir jų kontūrus bei suvokti atskirų detalių išsidėstymo erdvėje ypatybes. Taigi optinis mechanizmas yra labai sudėtingas neurofiziologinis procesas, analizuojantis aplink vykstančius statiškus bei kintančiu objektus, tačiau kartais juos suvokiantis labai dviprasmiškai. Paprasti ir sudėtingi žievės neuronų recepcijos laukai, pasižymintys erdvinių dažninių filtrų savybėmis, gali deformuoti signalus apie vaizdo erdvinę struktūrą ir sukelti suvokimo iškraipymus. Šis reiškinys yra vadinamas suvokimo iliuzija, kuri remiasi objektų susiliejimu ir kontrastu, vaizdo gylio ir perspektyvos įtaka suvokimui, adaptacijos bei asimiliacijos procesais ir kitais panašiais faktoriais. Taigi galima teigti, kad suvokimo iliuzija yra optinio suvokimo iškraipymas dėl tam tikrų objektų išsidėstymo erdvėje bei tarpusavio. Įdomi iliuzijų savybė ta, kad jų atsiranda stebint visai paprastus vaizdus, sudarytus vos iš kelių linijų, taškų arba kreivės atkarpų, atrodytų, negalinčių sukelti bet kokių keblumų tokiai universaliai ir galingai daiktų atpažinimo sistemai, kokia yra rega. Vis dėlto regimojo suvokimo klaidos šiais atvejais yra didelės, išmatuojamos kiekybiškai ir atsikartoja sistemingai kiekvienam stebėtojui. Dėl šios savybės geometrinių iliuzijų reiškinys pats tampa reikšmingu stebėjimų bei tyrinėjimų objektu, nes padeda įvertinti sistemos galimybių ribas, kurios savo ruožtu atspindi ir tam tikrus sistemos struktūros bei veikimo principus. Nuo XIX amžiaus pabaigos šios srities tyrimai ženkliai pasistūmėjo į priekį. Šios srities tyrimus atliko daugybė mokslininkų ir tyrinėtojų, tokių kaip Poggendorffas, H. Ross, Treisman, A. Adleris, F. Miulleris bei kiti. 1889m buvo sukurtas klasikinis Franzo Muller iliuzijos pavyzdys. Dydžio ir nuotolio sąryšis padeda suprasti Muller – Lyerio iliuziją apie dviejų tiesių linijų, turinčių strėlių pavidalo galus, ilgį. Ši iliuzija buvo nagrinėta daugiau kaip1250 mokslinių straipsnių, tačiau psichologai iki šiol diskutuoja, kaip ją paaiškinti. Richardas L. Gregory (1968m.) iškėlė mintį, kad kampai mūsų stačiakampių formų gyvenamojoje aplinkoje moko mus suvokti “išorę” ir “vidų” pagal strėlių galus linijų galuose, - signalus, padedančius suvokti linijų nuotolį bei ilgį. Linija prie bilietų kasos langelio atrodo trumpesnė už dešinėje esančio kampo liniją, tačiau išmatavę pamatytume, kad abi yra vienodo ilgio. Tačiau Muller – Lyerio iliuziją lemia ne tik dydžio suvokimo pastovumas. Jei strėlių galus pakeisime apskritimais ir mėginsime nustatyti, kuri atkarpa – juoda ar pilka - yra ilgesnė, gausime tą patį rezultatą. Jos abi yra vienodo ilgio, o dauguma žmonių mano, kad juoda linija yra ilgesnė. Taip tikriausiai yra todėl, kad suvokiant atkarpų ilgiai priderinami prie atstumo, skiriančio figūras. Tai galima aiškinti ir perspektyvos perteikimo dėsniais: artesnės figūros dalys piešiniuose paprastai atrodo mažesnės, o tolesnės – didesnės. Todėl atrodo, kad pirmoji strėlė vaizduoja arti esantį pastato išorinį kampą, o antroji – tolimą kambario kampą. Viena iš teorijų yra ta, kad mes matome šią iliuziją, dėl mūsų gyvenimo kampuotuose kambariuose ir pastatuose patirties. Muller optinės iliuzijos metodą su nevienodo ilgio atkarpomis sėkmingai pritaikė 3 savo tyrimuose. Šiuo metodu jis nustatė pridėtinių detalių įtaką tam tikro objekto suvokimui, aiškindamasis skirtingą atkarpų su pridėtinėmis rodyklėmis (antgaliais) suvokimą. Darbo tikslas 1. Ištirti ar suvokiamam atkarpos ilgiui turi įtakos rodyklių kryptis ir ilgis? 2. Patikrinti ar žmogus sugeba padalinti atkarpą pusiau esant skirtingoms antgalių orientacijoms, ar vykdydamas užduotį žmogus daro atsitiktinę ar sistematinę paklaidą? METODIKA Tiriamieji Šiame laboratoriniame darbe dalyvavo viena tiriamoji, dvidešimt vienišų metų Klaipėdos universiteto,dieninio skyriaus, II kurso 8 gr. psichologijos studentė. Spėjusi susipažinti su tyrimu. Darbo priemonės 1. Kompiuteris 2. Programa „Miuler.exe“ 3. programa „Excel“ duomenų analize. 4. programa „Word“ duomenų aprašymui. Tyrimo eiga Tyrimas prasidėjo nuo eksperimento susipažinimo tai yra su teorine, su Miulerio-Lajerio dėsniu, jo pritaikymu bei eksperimento veikimo aplinkybėmis. Vėliau teko susipažinti su pačia programa su kuria reikėjo atlikti tyrimą. Programoje pateiktos instrukcijos padėjo geriau suprasti, kaip vykdyti eksperimentą, kaip parinkti parametrus, kokius nustatymus įvykdyti, kokie klaviatūros mygtukai naudojami vykdant eksperimentą ir kiti su jo vykdymu susiję veiksniai. Ši pradinė informacija pateikiama programos faile „Skaityk Miuller“,esančiame kartu su kita programos informacija. Po to nustatymai parenkami „Miuller.exe“ programoje paspaudus pelyte „parametrai“ programą. Nustato taip, kad jie padėtų suvokti iliuzijų pasireiškimo aspektus bei tiriamojo iliuzinio suvokimo galimybes.Tyrimas vykdomas dviem ratais, kur kiekviename yra su skirtingais parametrais, apimantys horizontalios tiesės ilgį, antgalio strėlytės ilgį bei kiek kartų tiriamasis dalins tiesę pusiau. Visi šie pasirikti parametrai padės nustatyti, ar jie turi įtakos individo percepcijai, bei kokie išryškėja linijos dalijimo pusiau dėsningumai bus galima sužinoti ar tiriamasis daro sisteminę ar santykinę paklaidą. Atlikus visą tyrimą, duomenys yra sutvarkomi, išanalizuojami, susisteminami, bei interpretuojami pagal gautus jų rezultatus. Visas tyrimas truko kelias valandas. Duomenų registravimas Visi duomenis vykdant eksperimentą buvo užrašomi automatiškai „Miuer_rezultatai.txt“faile, kuriame užfiksuojamas kairės pusės linijos ilgis jos padalijimo pusiau atžvilgiu, taip pat tyrimo atlikimo data bei laikas. Tyrimas atliktas po 120 linijų dviem etapais, su skirtingais parametrais. Nustačius parametrus, tyrimas pradedamas vykdyti pelytės klavišu nuspaudus meniu parinktį „Vykdymas“. Tuomet programa automatiškai pateikia 120 vienodo ilgio linijų su skirtingai išsidėsčiusiais jų strėlytėmis. Iš viso egzistuoja keturi tipai: 1) >-----, 3) ----->. Su klaviatūros klavišais „Rodyklė Kairėn“ arba „Rodyklė Dešinėn“ tiriamasis pastato vertikalaus brūkšnelio padėtį ties ta vieta, kurioje jam atrodo, kad šis brūkšnelis dalina horizontalią tiesę pusiau. Rezultatai įrašomi į kompiuterio atmintį paspaudus klavišą „Space“ ir iš karto programa paleidžia naują horizontalią tiesę su atsitiktine antgalių orientacija ir atsitiktine brūkšnelio padėtimi ant jos. Tiesių dalijimo kartojimas vyksta tol, kol programa automatiškai neišsijungia. I serijos parametrai: 1. Tiesės ilgis: 159 px. 2. Strėlytės ilgis: 80 px. 3. Horizontalios linijos dalijimas pusaiu: 100 kartų; 4. Linijos storis: 1 px. 5. Tiesės padalijimo į dvi dalis žymeklio padėtis nenustatyta. II serijos parametrai: 1. Tiesės ilgis: 381 px. 2. Strėlytės ilgis: 80 px. 3. Horizontalios linijos dalijimas pusaiu: 100 kartų; 4. Linijos storis: 1 px. 5. Tiesės padalijimo į dvi dalis žymeklio padėtis nenustatyta. Tuomet duomenys iš „Miuller_rezultatai.txt“ perkeliami į „Excel“ programą, kurioje jie toliau analizuojami kuriant diagramas. Po to jų pagalba galima aiškiau išanalizuoti ir susisteminti visus duomenis, ir jų analizė rašoma „Word“ programoje. REZULTATŲ ANALIZĖ Šiame laboratoriniame tyrime yra analizuojamas individo suvokimas iliuzijos.Tiriamasis turi pažymėti vidurį linijos, kurios galuose egzistuoja įvairiai išsidėstę strėlytės antgaliai, sudarantys keturių tipų linijas. Šie antgaliai ir sukuria optines linijos iliuzijas. Bandymas padės išsiaiškinti ar antgalių išsidėstymo bei linijos ilgio kriterijai lemia subjektyvų tiriamojo suvokimo iškraipymą ir kokie tie galimo iškraipymo dėsningumai atsiskleidžia. I serijos rezultatai: Tiesės ilgis = 239 px Strėlytės ilgis = 80 px Tiesės vidurio ilgis nuo kairės pusės = 239-12=119px Žemiau pateikta tiesių kairių pusių atkarpų pikselių originali duomenų masyvo lentelė. Pikselių ilgis skaičiuojamas žymeklio pusės į kairę. 1 lentelė: Tiesių kairių pusių atkarpų ilgiai px. Eksperimentinio matavimo numeris >--------> Žymeklio atsitiktinė padėtis 1. 150 0 0 0 148 2. 119 0 0 0 161 3. 118 0 0 0 208 4. 208 0 0 0 134 5. 0 0 0 103 59 6. 0 0 0 59 137 7. 0 0 0 0 134 8. 113 0 0 0 214 9. 214 0 0 0 1 10. 0 0 0 0 74 11. 0 0 0 99 225 12. 114 0 0 0 191 13. 0 0 136 0 158 14. 0 0 0 0 49 15. 0 0 0 100 87 16. 0 0 131 0 136 17. 0 0 0 0 141 18. 0 0 0 99 185 19. 0 123 0 0 165 20. 117 122 0 0 11 21 0 0 0 0 147 22. 0 0 136 0 109 23 120 0 122 0 103 24. 0 0 0 0 139 25. 116 0 134 0 130 26. 0 0 0 0 130 27. 0 0 132 0 158 28. 0 0 0 0 182 29. 115 118 0 0 65 30. 0 0 0 0 70 31. 0 117 0 0 132 32. 0 0 132 0 184 33. 0 0 139 0 188 34. 119 0 140 0 86 35. 116 0 0 0 108 36. 0 0 0 102 180 37. 0 0 0 104 136 38. 0 0 0 101 203 39 0 0 132 0 183 40. 0 0 0 0 98 41. 0 0 0 0 103 42. 0 116 0 0 71 43. 0 122 0 0 136 44. 0 0 135 0 141 45. 115 0 0 98 13 46. 114 121 0 0 196 47. 117 117 0 0 12 48. 0 0 0 103 201 49. 0 0 135 0 121 50. 0 117 0 0 227 51. 0 0 0 0 161 52. 120 0 0 0 120 53. 120 0 0 0 112 54. 0 117 0 0 65 55. 0 0 128 0 158 56. 118 0 128 0 170 57. 125 0 135 0 86 58. 0 0 0 0 35 59 0 0 0 0 95 60. 0 0 0 102 7 61. 0 0 0 105 94 62. 0 0 0 0 110 63. 0 0 0 0 205 64. 0 0 134 0 26 65. 0 118 0 0 142 66. 0 0 145 0 179 67. 0 0 0 104 175 68. 0 0 137 0 182 69. 0 124 0 0 83 70. 118 0 141 0 130 71. 121 120 0 0 73 72. 0 0 0 91 180 73. 0 120 0 0 140 74. 0 119 0 0 167 75. 0 124 0 0 39 76. 128 0 0 0 21 77. 0 0 0 0 153 78. 121 0 0 100 126 79. 126 0 121 0 130 80. 124 120 0 0 182 81. 0 0 134 0 77 82. 117 0 0 0 29 83. 119 118 0 0 168 84. 0119 0 0 0 32 85. 0 0 0 0 73 86. 0 0 0 0 173 87. 112 119 0 0 180 88. 0 0 0 0 41 89. 0 0 0 0 190 90. 0 0 129 0 79 91. 0 0 0 0 45 92. 0 115 0 0 99 93. 0 0 0 102 106 94. 0 0 0 0 80 95. 123 0 134 0 20 96. 0 0 0 102 122 97. 0 0 0 103 103 98. 0 0 0 106 105 99. 0 0 136 0 194 100. 115 0 131 0 192 Taigi duomenų lentelė, iš „Miuller_rezultatai“ failo, jau galime įžvelgti pirminius rezultatus, atspindinčius ryškius linijos dalijimo dėsningumus. . 2 lentelė: susisteminti tiesių kairių pusių atkarpų ilgių duomenys pikseliais. Eil.Nr. >----------> 1. 115 123 136 103 2 119 122 131 59 3. 118 118 136 99 4. 208 117 122 100 5. 113 116 134 99 6. 214 122 132 102 7. 114 121 132 104 8. 117 117 139 101 9. 120 117 140 98 10. 116 117 132 103 11. 115 118 135 102 12. 119 124 135 105 13. 116 120 128 104 14. 115 120 128 91 15. 114 119 135 100 16. 117 124 134 102 17. 120 120 145 102 18. 120 118 137 103 19. 118 119 141 106 20. 125 115 121 21. 118 134 22. 121 129 23. 128 134 24. 121 136 25. 126 131 26. 124 27. 117 28. 119 29. 119 30. 112 31. 123 32. 115 Standartinis nuokrypis nuo 119 23,315767 2,5592967 15,401298 22,25096 Dalijamos linijos žymėjimo ribos px 113*119->214 116* 119 → 123 121 - 145 91 - 106 Taigi, kaip matome iš antrosios lentelės, duomenys turi labai aiškius pasireiškimo dėsningumus, priklausančios nuo linijos rodyklių išsidėstymo. Kuomet linijos šablonas yra su rodyklėmis į išorę, tiriamasis gana dažnai pataiko pažymėti tikrąsias vidurio koordinates, tačiau duomenys labai svyruoja (tai išreiškia standartinis nuokrypis, išsibarstęs apie 119 pikselių ilgio amplitudę). Kuomet linijos galuose egzistuoja rodyklės į vidų, tiriamasis daugiausiai kartų pataiko pažymėti tikslias vidurį, o duomenys labai mažai svyruoja apie vidurį (standartinis nuokrypis lygus 2,5592967). Šiuo atveju tiriamasis dažniausiai linijos vidurį linkęs nustatyti arčiau kairiojo krašto, o pasirinkimų skaičius svyruoja nuo 116 iki 123 pikselių. Visiškai kitokie duomenys gauti tiriant tieses su vienos krypties rodyklėmis. Tiriant tieses su vienos krypties rodyklėmis,abiejų linijų pasiskirstymas pikselių atžvilgiu skiriasi kardinaliai.Kuomet rodyklės tiesės gale nukreiptos į kairę, tiriamasis linkęs žymėti tiesės vidurį dešiniau nei kitose linijose (žymėjimų pasiskirstymas svyruoja nuo 121 iki 145 pikselių > 119). Tuo tarpu linijose, kurios rodyklės nukreiptos į dešinę, situacija visiškai priešinga. Tuomet tiriamasis yra linkęs linijos viduriu laikyti sritį, esančią kairiau tikrojo tiesės vidurio taško (žymėjimų pasiskirstymas svyruoja nuo 91 iki 106 pikselių --------> Žymeklio atsitiktinė padėtis 1. 0 0 0 161 234 2. 0 0 0 161 376 3. 0 188 0 0 231 4. 0 0 0 160 259 5. 0 0 201 0 313 6. 0 0 207 0 320 7. 0 0 207 0 320 8. 0 0 207 0 15 9. 0 0 206 0 316 10. 0 0 214 0 145 11. 0 0 210 0 58 12. 0 0 0 164 129 13. 0 0 214 0 90 14. 0 184 0 0 237 15. 0 0 208 0 180 16. 190 0 0 0 295 17. 185 0 0 0 273 18. 184 0 0 0 372 19. 195 0 0 0 114 20. 190 0 0 0 41 21 189 0 0 0 21 22. 196 0 0 0 45 23 0 0 206 0 315 24. 178 194 0 0 312 25. 0 0 0 0 308 26. 186 0 0 0 304 27. 190 0 0 0 40 28. 0 0 0 117 245 29. 0 0 205 0 17 30. 0 0 0 165 24 31. 0 0 204 0 96 32. 0 0 212 0 193 33. 0 0 0 167 175 34. 0 0 0 167 45 35. 91 0 0 0 106 36. 0 0 212 0 162 37. 193 0 0 0 202 38. 0 0 0 170 377 39 0 185 0 0 246 40. 0 186 0 0 202 41. 0 0 201 0 246 42. 0 0 0 164 202 43. 178 0 0 0 246 44. 0 0 0 170 208 45. 0 0 207 0 296 46. 0 0 209 0 33 47. 0 0 0 159 31 48. 186 0 0 0 289 49. 186 0 0 0 295 50. 0 0 0 0 157 51. 185 0 0 0 157 52. 191 0 0 0 332 53. 189 0 0 0 22 54. 0 0 0 168 295 55. 0 0 204 0 341 56. 186 0 0 0 2 57. 0 188 0 0 275 58. 0 0 0 171 280 59 0 0 0 173 106 60. 0 0 0 169 176 61. 0 0 201 0 6 62. 0 0 0 165 296 63. 183 0 0 0 374 64. 0 0 0 162 203 65. 185 0 0 0 340 66. 0 0 0 173 375 67. 0 0 211 0 168 68. 187 0 0 0 105 69. 180 0 0 0 209 70. 0 0 0 173 132 71. 0 190 0 0 15 72. 0 187 0 0 327 73. 0 0 0 164 227 74. 0 0 0 166 338 75. 0 0 208 0 168 76. 0 181 0 0 322 77. 179 0 0 0 221 78. 186 0 0 0 65 79. 0 0 210 0 65 80. 0 0 0 163 272 81. 0 193 0 0 210 82. 0 0 218 0 143 83. 0 0 218 0 118 84. 0 0 0 188 192 85. 0 0 0 164 110 86. 0 0 0 164 88 87. 191 0 0 0 164 88. 0 194 0 0 264 89. 0 0 210 0 264 90. 0 0 208 0 194 91. 0 0 0 170 300 92. 0 0 0 170 186 93. 0 0 205 0 379 94. 0 188 0 0 218 95. 0 0 212 0 349 96. 0 0 196 0 230 97. 0 0 213 0 289 98. 0 192 0 0 7 99. 0 0 0 170 150 100. 0 193 0 0 94 Kaip matome iš trečiosios lentelės, rezultatai labai panašūs į pirmosios serijos rezultatus tik skiriasi kai kuriais nežymiais aspektais. Šiuos panašumus ir skirtumus detaliau išanalizuosime ketvirtoje lentelėje, kur aukščiau pateikti tyrimų duomenys labiau susisteminti. 4 lentelė: susisteminti tiesių kairių pusių atkarpų ilgių duomenys pikseliais, kai linijos ilgis lygus 381 pikselis. Eil.Nr. >----- -----> 1. 191 188 201 161 2 190 184 207 161 3. 185 194 207 160 4. 184 185 206 164 5. 195 186 214 171 6. 190 188 210 165 7. 189 190 214 164 8. 196 187 208 167 9. 178 181 206 170 10. 186 194 205 164 11. 190 194 204 170 12. 91 188 212 159 13. 193 192 212 168 14. 178 193 201 171 15. 186 207 173 16. 186 209 169 17. 185 204 165 18. 191 201 162 19. 189 211 173 20. 186 208 173 21. 183 201 164 22. 185 218 166 23. 187 218 163 24. 180 210 188 25. 179 208 164 26. 186 205 164 27. 191 212 170 28. 196 170 29. 312 170 Standartinis nuokrypis nuo 119 19,845701 7,9372539 18,584383 23,477795 Dalijamos linijos žymėjimo ribos px 91---------->), abiejuose serijose taip pat visiškai identiškai sutampa savo duomenų srityje. Analogiškai trečiosios rodyklės atveju, kuomet dešinėn nukreiptų rodyklių atžvilgiu tiriamasis centro tašką stumia link kairės, šioje dalyje taip pat kairėn nukreiptos rodyklės kontekste subjektas centro tašką linkęs nurodyti daug dešiniau. Abiejų serijų ketvirtosios linijos lyginamoji analizė. Taigi galime daryti bendrą išvadą, kad rodyklių kryptis turi didžiulę įtaką linijos centro nustatymui, taigi ir subjekto individualiam suvokimui, kurį sukelia optinė iliuzija. Ryškiausiai šie rezultatai atsiskleidžia, kuomet linijų antgaliai pasisukę viena kryptimi (dešinėn arba kairėn). Tuomet tiriamasis linkęs nustatyti tiesės centro koordinates arčiau priešingai rodyklių pasisukimo krypčiai. Galbūt tokie rezultatai atsiranda dėl reiškinio, kad rodyklės apgaubta tiesės dalis individui atrodo daug trumpesnė. Tuo tarpu, kuomet rodyklės nusisukusios nuo tiesės arba atsisukusios į ją, tiriamasi daugiau kartų nustato realųjį centro tašką ir visi kiti pasirinkimai svyruoja aplink jį. Tačiau, ištyrus subjekto suvokimą antrosios serijos atveju, kuomet pakito tiesės ilgis, rezultatai buvo beveik identiški. Taigi galime teigti, kad linijos ilgis individo iliuzijų suvokimui neturi reikšmės. IŠVADOS 1. Rodyklių kryptis ant tiesės turi didžiulę įtaką individo suvokimui bei iliuzijos pasireiškimui. Kuomet tiesės galuose esančios rodyklės pasisukusios į dešinę ar kairę pusę, individas yra linkęs centro tašką nustatyti arčiau priešingai rodyklių pasisukimo kryčiai. 2. Kuomet abi tiesės rodyklės pasisukusios į vidų arba į išorę, tiriamasis daugiau pataiko į realias linijos centro koordinates, o kiti atsakymai svyruoja aplink jas. 3. Linijos ilgis neturi didelės reikšmės individo iliuzijos suvokimui. 4. Vykdydamas užduotį tiriamasis daro sisteminę paklaidą. LITERATŪROS SĄRAŠAS 1. Bulatov A., Bertulis A. (1998), Erdvinė filtracija ir regimojo vaizdo deformacijos. Elektronika ir elektrotechnika, Nr.1(14). 2. Myers D., Psichologija. Poligrafija ir informatika, 2000. 3. Gutauskas A., Bulatov A., Bertulis A., Eksperimentiniai tyrimai. Psichofiziniai apibrėžtos iliuzijos matavimai (2005). Medicina, Nr. 41(2). Kaunas, p. 138.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!