Mitų herojai ir jų žygių prasmė (kalba)

Savybė, atskirianti žmogų nuo gyvūnų ir augalų, - sąmonė, mąstymas, gebėjimas ir poreikis analizuoti patiriamąją aplinką. Kiekvienam mąstančiam individui nepakanka tiesiog fiziškai patirti jį supantį pasaulį. Smalsumas žmogų užprogramuoja ieškoti paaiškinimų apie daiktų, gamtos reiškinių, jausmų, apskritai, apie visos visatos kilmę. Mitas – įrankis, padedantis pasiekti šį tikslą. Kita vertus, mitas, sukurtas, kad ir senovės Antikos laikotarpiu, gali padėti šiuolaikiniam žmogui suvokti tam laikotarpiui būdingą pasaulio supratimą. Šiandienos kalboje ir norėčiau apžvelgti senovės graikų mitus, juose vaizduojamus herojus, tam, kad galėtume palyginti jų prasmę tuometiniam Graikijos ir šiuolaikinio pasaulio žmogui.
Visų pirma, mituose vaizduojami santykiai tarp skirtingų visuomenės grupių. Pateikiama tam tikra hierarchija, kurios turėtų laikytis visi žmonės. Pvz., tiek mite apie Prometėją, tiek mite apie Sizifą, galime įžvelgti tą pačią temą – maištą, sukilimą prieš Olimpo dievų nustatytą tvarką ir tokio poelgio pasekmes. Prisiminkime, koks naratyvas pateikiamas šiose istorijose. Prometėjas – titanas, nusprendęs padėti vargstantiems žmonėms atnešant jiems ugnį. Tai leido žmonėms pasigaminti šilto maisto, apdirbti įrankius, nesušalti žvarbiomis naktimis. Tuo tarpu Olimpo valdovas Dzeusas priešinosi tokiam žmonių apdovanojimui, neleido Prometėjui šitaip palengvinti gyvenimo paprastiems mirtingiesiems. Žinoma, titanas nepakluso savo valdovui, nes jam bendruomenės laimė buvo svarbesnė už asmeninę, ir buvo žiauriai nubaustas – prikaltas prie Kaukazo uolos, kur erelis kasdien jam draskė nuolat užgyjančias kepenis. Herojus, siekęs gero kitiems, buvo negailestingai nubaustas, nes nepakluso aukštesniųjų dievų valiai. Na, o istorijoje apie Sizifą kalbama apie pastarojo norą panaikinti mirtį iš žmonių gyvenimo grandinėmis sukaustant mirties dievą Tanatą. Dzeusą, akivaizdu, jog toks poelgis išgąsdino. Dievų valdovas sunerimo, jog Žemėje atsiras per daug žmonių. Dėl to išvadavo Tanatą, o Sizifą nubaudė amžinam ir beprasmiam darbui – akmens, kuris pasiekęs kalno viršūnę iš karto nurieda žemyn, ridenimui. Manau, kad šie du mitai yra panašūs savo siunčiama žinute. Senovės Graikijos gyventojams šiais pasakojimais siekta parodyti, jog dievų nustatytos tvarkos laikytis yra privaloma visiems, net...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!