Mitai ir biblija

Prometėjas (gr. promētheus – pramatantis ateitį, iš anksto apgalvojantis, apdairus, rūpestingas) priklausė titanų giminei, viešpatavusiai anksčiau už Olimpo dievus: jo tėvas buvo titanas Japetas. Prometėjas, nors pats buvo titanas, rėmė Dzeusą, kovojusį su jo gimine. Tačiau kai Dzeusas, pamatęs pirmųjų žmonių trūkumus, nutarė juos išnaikinti ir sukurti tobulesnę giminę, Prometėjas pasipriešino jo valiai. Prometėjas manė, kad ir esamus žmones galima patobulinti. Ir nutarė tai padaryti: danguje pavogęs ugnies atnešė jos į Žemę. Ligi tol žmonės gyveno urvuose, nemokėjo statyti plytinių namų, dailidės darbų, nesugebėjo skirti metų laikų. Prometėjas išaiškino žmonėms, kodėl žvaigždynai bei šviesuliai pateka ir nusileidžia, išmokė skaičiavimo ir rašto. Be Prometėjo, žmonės nebūtų gebėję prisijaukinti gyvulių, pasistatyti laivų, pasigaminti vaistų, išsikasti metalų, suprasti sapnų ir kitų pranašingų ženklų. Kitaip tariant, titanas Prometėjas atnešė žmonėms dieviškojo žinojimo kibirkštėlę ir padarė juos kultūringus. Tai milžiniška dovana, nors ji tebuvo menka absoliutaus žinojimo dalelė – žmonėms vis dėlto neleista žinoti ateities ir suprasti daugelio kitų dalykų. Titanas, turėdamas ateities matymo galią, žinojo, kad dėl savo poelgio sulauksiąs bausmės, bet negalėjo jos išvengti: nei apsukrumu, nei atvirai priešinantis neįmanoma pakeisti už Dzeusą viršesnių trijų lemties deivių Moirų valios. Dzeusas už jo nustatytos tvarkos griovimą rūsčiai nubaudė Prometėją: įsakė kalviui Hefaistui jį prikalti prie uolos tolimuose Kaukazo kalnuose, kur atskrisdavęs erelis ir lesdavęs jo kepenis, o šios vis ataugdavo. Prometėjui buvo lemta kentėti prirakintam ilgus amžius, kol jį išvadavo garsus karžygys Heraklis. Dzeuso nubaustą titaną žmonės garbino kaip savo geradarį, laikė net žmonijos sukūrėju, kultūros nešėju.
Sizifas laikytas Korinto miesto įkūrėju ir pirmuoju karaliumi. Jis visoje Graikijoje garsėjo įvairiomis žiniomis ir gudrumu. Sizifas permanydavo ir žmonėms išduodavo dievų paslaptis. Už tai supykęs Dzeusas nusiuntė pas Sizifą mirties dievą Tanatą. Tačiau Sizifas ir jį sugebėjo pergudrauti: sukaustė Tanatą grandinėmis ir taip pralaikė kelerius metus. Dėl to sutriko pasaulio tvarka – žmonės nustojo mirti. Tik Dzeuso...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!