Miškų gaisrai (skaidrės)

• Darbo tikslas – susipažinti su miškų gaisrais.
• Pristatyti dažniausiai pasitaikančias miškų gaisrų priežastis.
• Aptarti miškų degimo klases.
• Supažindinti kaip elgtis patekus į degantį mišką.
• Miško gaisras – stichinis ir nekontroliuojamas medžių ir kitų augalų degimas. Kad kiltų gaisras, turi atsirasti užside­gimo šaltinis ir būti pakankamai kuro bei deguonies.
• Miškas – lyg gigantiškas laužas. Jame daug lengvai užsiliepsnojančių medžiagų: sausų šalelių, nukritusių pernykščių lapų, spyglių, išvirtusių sausuolių, be to, puikiai dega ir gyvi, sveiki bei galingi medžiai.
Didžiausia gaisro tikimybė
• Lengviau gaisras kyla sausame miške. Kai įsibėgėja pavasaris ir nebelieka sniego, dėl kylančios oro temperatūros ir mažėjančio san­tykinio oro drėgnumo miškas ima džiūti ir sąlygos kilti gaisrui tam­pa vis palankesnės. Dideliuose miškuose, giriose drėgmės užtenka ilgesnį laiką – iki birželio vidurio, bet mažuose miškeliuose, parkuose per žiemą sukaupta drėgmė išgaruoja kur kas greičiau.
• Senuose, brandžiuose miškuose gaisras gali kilti greičiau negu jaunuolynuose, nes miškui augant, formuojasi degi miško paklotė: ant žemės kaupiasi nukritę lapai, kerpės, šakelės, šakos, net nuvirtę medžių kamienai. Tai – puikus kuras gaisrui. Tai – „laiptai“, kuriais ug­nis, įsižiebusi miško „dugne“, pakyla į viršutinį miško sluoksnį.
Dažniausios miško gaisrų priežastys
Gaisro miške rizika priklauso nuo:
• miškų būklės (norint sumažinti gaisrų pavojų, reikėtų šalinti miško valymo liekanas);
• priežiūros bei gesinimo sistemų nebuvimo;
• žmonių elgesio.
• 10 proc. miškų gaisrų kyla dėl gamtos reiškinių (žaibas, karštis), 90 proc. – dėl žmogaus veiklos – dėl aplaidumo, senovinės kaimo veiklos praktikavimo, rūkymo, stovyklautojų galutinai neužgesintų laužaviečių, miškuose naudojamų netvarkingų transporto priemonių, tyčinių padegimų ir pan.
Miškų pavojus Lietuvoje
• Lietuvoje pavojingiausi miškai balandžio, gegužės mėnesiais – kai ant žemės daug sausų pernykščių lapų, smulkių šakelių, o žolė dar neatžėlusi. Vasarą miško gaisringumas priklauso nuo oro sąlygų: oro temperatūros, kritulių kiekio. Užėjus sausrai, miškai tampa kaip parakas – užtenka kibirkšties, kad išdegtų dešimtys ar net šimtai hektarų. Ilgalaikės sausros metu miškas gali užsidegti ir savaime.
Miškų degumo klasės
• Ne...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!