Miškai, jų ištekliai ir jų naudojimo gerinimas, miškų apsauga

1. ĮVADAS
Miškas – plačiausiai europoje paplitusi pusiau natūrali ekosistema, reikalaujaunti ypatingo dėmesio ryšium su atliekamomis biologinėmis, ekonominėmis ir rekreacinėmis funkcijomis.
Miškas – tai gyvas, sudėtingas ir gan paslaptingas organizmas, kuriame vyksta glaudžiai tarpusavyje susiję gyvybiniai procesai: auga žolė, krūmai, pamiškės ir miškas, veisiasi galybė mažiausių mikroorganizmų ir bakterijų, vabzdžių ir grybų, čia paukščių ir žvėrių namai. Miškai ne tik puošia kraštovaizdį. Jie sugeria dulkes ir triukšmą, “gamina” mums būtiną deguonį, reguliuoja vandens apytakos gamtoje “greitį”, keičia mikroklimatą, o miško mediena naudojama energijos gamyboje, statybose, baldų pramonėje ir kasdieninėje mūsų buityje.
Miškai dengia apie ketvirtadalį Žemės sausumos paviršiaus (3604mln. ha). Nuo miško priklauso milijonų žmonių gyvenimo sąlygos.
2. PLANETOS MIŠKAI
Daugėjant gyventojų ir didėjant maisto produktų poreikiams, miškų plotai turi tendenciją mažėti. Miškai kertami ir paverčiami dirbama žeme, pievomis bei ganyklomis. Vietoj miškų kirtimo galima intensyvinti žemės ūkio gamybą ir didinti jau naudojamų naudmenų našumą. Žemės našumą didina žemės ūkio gamybos chemizavimas, žemių melioravimas, naujų derlingesnių augalų veislių išvedimas, žemdirbystės kultūros kėlimas. Ekonomiškai išsivysčiusiuose kraštuose, panaudojus tas priemones, maisto produktų gamyba po II Pasaulinio karo auga sparčiau negu gyventojų skaičius bei maisto poreikiai. Todėl atsirado galimybė panaudoti blogesnes žemes miškams želdinti ir jų plotams išplėsti. Daug blogesnė padėtis yra ekonomiškai besivystančiuose kraštuose, kur gyventojų prieaugis yra didelis, o galimybės žemės ūkio gamybai intensyvinti labai ribotos. Todėl šiuose kraštuose dažnai prireikia kirsti miškus ir didinti žemės ūkio naudmenas. Miškų čia mažėja ir dėl didėjančių medienos poreikių, eksporto.
Spygliuočių miškai vyrauja Š. Amerikoje, Europos ir Azijos šiaurinėje dalyje, o kitur keleriopai daugiau yra lapuočių miškų. Daugiausia ir produktyviausių miškų turi Lotynų Amerika. Čia itin palankios jiems sąlygos. Ne tokie produktyvūs miškai Afrikoje, Australijoje ir Azijos pietuose, kur blogesnės meteorologinės sąlygos miškams augti.
1978m. Suomijoje miškai užėmė 70,1%, Japonijoje – 67,2%, Brazilijoje – 59,6%, Švedijoje – 58,7% viso šalies ploto. Didžiausi miškų plotai yra buvusioje Tarybų Sąjungoje, toliau eina Brazilija...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!