Mikroelementų įtaka paukščių produktyvumui

Kaunas, 2007 m.
1. Įvadas......................................................................................................3 psl.
2. Literatūros apžvalga................................................................................5 psl.
3. Paukščių produktyvumas........................................................................6 psl.
4. Mikroelementų įtaka paukščių produktyvumui......................................10 psl.
5. Išvados....................................................................................................13 psl.
6. Literatūra.................................................................................................14 psl.
1. Įvadas.
Šiuo metu Lietuvoje kaimo plėtrai atsiranda vis daugiau galimybių. Žemės ūkyje dirba daugiau nei pusė visų kaimo gyventojų. Šalyje ypač palanku plėtoti gyvulininkystę: tinkamos gamtinės sąlygos, gausu pašarų, didelė šios srities patirtis. Mėsos ūkis – viena prioritetinių Lietuvos žemės ūkio šakų, o paukštiena – viena pagrindinių mėsos rūšių, sudaranti apie 14,7 % bendro Lietuvos mėsos balanso. Paukštininkystė, kaip itin rentabili gyvulininkystės šaka, gaus Europos Sąjungos subsidijas.
Paukštininkystės ūkiai aprūpina gyventojus geros kokybės dietiniais produktais, tai yra kiaušiniais ir paukštiena. Tai viena produktyviausių gyvulininkystės šakų, nes paukščiai subręsta ir auga greitai, yra vislūs, gyvybingi ir gana produktyvūs.
Be paukštienos ir kiaušinių, iš paukščių papildomai gaunama plunksnų, pukų, žemės ūkis aprūpinamas vertingomis organinėmis trąšomis. Iš paukštininkystės pramonės atliekų gaminami pašariniai miltai, kuriais galima lesinti paukščius.
Dabar atsiranda galimybių mažinti paukštienos gamybos kaštus, kombinuotiesiems lesalams gaminti naudojant daugiau vietinių žaliavų: kvietrugių, lubinų, pašarinių pupų, žirnių, rapsų išspaudų.
Pagrindiniai veiksniai, lemiantys didelį paukščių produktyvumą, yra lesinimo kokybė bei sveikatos būklė. Viena svarbiausių maisto medžiagų – baltymai. Jie negali būti pakeisti kitomis maisto medžiagomis, todėl su lesalais turi nuolat patekti į organizmą. Esant nepakankamam baltymų kiekiui racione, mažėja paukščių produktyvumas. Ypač jautriai į sumažintą lesalo baltymų kiekį reaguoja vištos dedeklės. Didžiąją dalį su lesalais gaunamų baltymų vištų dedeklių organizmas panaudoja kiaušiniui subrandinti. Net 6 % kiaušinio sudaro baltymai. Vištų dedeklių savybė lesalų baltymus perdirbti į kiaušinio baltymą yra ypač svarbi. Dėl šios priežasties palyginti su broileriais vištų organizmas yra jautresnis nepakeičiamų aminorūgščių trūkumai. Taigi labai svarbu, kad paukščių racionai būtų subalansuoti ne tik pagal baltymų kiekį, bet ir pagal nepakeičiamas aminorūgštis. Praktikoje sunku ( netgi neįmanoma ) sudaryti racionus su natūraliais lesalų komponentais, kad pakaktų visų reikalingų aminorūgščių. Būtini aminorūgščių koncentratai racione leidžia sumažinti lesalų baltymų kiekį ir kartu...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!