Mikroelementų svarba avių produktyvumui ir sveikatai

Mineralų reikia beveik visoms organizmo gyvybinėms reakcijoms. Mineralai reikalingi sudėtingiems baltymams sintetinti, fermentų, vitaminų, hormonų apykaitai, kraujo kūnelių gamybai, ląstelių medžiagų apykaitai. Jie svarbūs nervų sistemos veiklai, kraujo krešėjimui, endokrininių liaukų normaliai veiklai, širdies raumens darbui ir pieno sudėčiai. Pakankamai gaunant mineralų, ypač mikroelementų, didėja organizmo atsparumas infekcinėms ligoms..
Mineralai svarbūs vandens apykaitai, jų poreikis priklauso nuo to, kiek mineralų pašalinama iš organizmo, o kalcio, cinko ir vario poreikis didėja vartojant daug baltyminio maisto. Ypač didelę reikšmę mineralai turi skeleto, dantų formavimuisi, augimui. Jie palaiko normalią šarmų ir rūgščių pusiausvyrą organizme.
1. šarminiai mineralai – kalcis, magnis, kalis, natris
2. rūgštūs mineralai – fosforas, siera, chloras
Maisto produktai, kuriuose yra daug kalcio, magnio, kalio ir natrio, yra šarmingi. Tai vaisiai, uogos, daržovės, ypač ankštinės, grietinė, kefyras.
Maisto produktai, kuriuose yra daug sieros, fosforo ir chloro, didina organizme rūgščių mineralų kiekį. Tai duona, kruopos, kiaušiniai, mėsa, žuvis.
Žinoma, kad mažiausiai 20 skirtingų į mineralų sudėtį įeinančių jonų, reguliuojančių medžiagų apykaitą ir palaikančių atskirų organizmo audinių funkcionavimą. Kai kurie mineralai, į kurių sudėtį įeina pavyzdžiui, tokie cheminiai elementai kaip, magnis, kalis, kalcis ir natris, būtini gana dideliais kiekiais. Kitų, pavyzdžiui, geležies, cinko, vario, seleno, fluoro ir jodo druskų, kad ir trupučio, vis dėlto reikia daugybei organizme vykstančių cheminių procesų. Su racionaliai pasirinktu maistu paprastai gauname visų reikalingų mineralų.
Mineralinės medžiagos susideda iš makroelementų ir mikroelementų. Be jų gyvuliai negali normaliai augti, vystytis ir daugintis. Augalų ir gyvulių organizme makroelementai ir mikroelementai gali įeiti į įvairių neorganinių junginių sudėtį bei sudaryti kompleksus su organiniais junginiais (baltymais, lipidais, angliavandeniais ir kt.). Jų kiekis augaluose priklauso nuo augalo rūšies, vegetacijos periodo, dirvos, tręšimo, dirvožemio ir kitų sąlygų. Daugiausia mineralinių medžiagų randama lapuose ir stiebuose, žymiai mažiau – sėklose ir šaknyse. Be to, sėklos viršutiniame sluoksnyje jų yra daugiau, negu vidiniame. Todėl sėlenose mineralinių medžiagų būna daugiau, negu miltuose. Ankštinių augalų grūduose ir...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!