Ūkio chemizavimo liekanos. Nitratai ir nitritai. Jų įtaka sveikatai

Maisto priedai - įvairūs dažai, konservantai, tirštintojai, stabilizatoriai ir kitos medžiagos, vartojamos maisto produktams suteikti patrauklesnę išvaizdą, pailginti jų vartojimo trukmę, gali kelti pavojų maisto vartotojų sveikatai. Iki šiol nėra išsamių tyrimų apie maisto stabilizatorių, konservantų bei kitų medžiagų keliamą riziką. Atlikti tyrimai su gyvuliukais parodė, kad ilgalaikis tam tikrų maisto priedų vartojimas yra toksinis, kelia genotoksinę riziką. Tačiau nėra įrodyta, kad nuolatinis maisto priedų vartojimas gali didinti vėžio ir apsigimimų riziką žmonėms. Padidinto jautrumo žmonėms gali kilti alerginės reakcijos.
Potencialiai toksinės cheminės medžiagos, naudojamos žemės ūkio kultūrų apsaugai, gali patekti į maisto produktus. Toksiniai švinas, kadmis ir kiti metalai gali patekti į maistą iš metalinių indų, konteinerių ar maisto apdorojimo priemonių paviršiaus. Tačiau svarbiausi maisto teršėjai cheminėmis medžiagomis yra tie patys kaip ir aplinkos oro, vandens ir dirvos teršėjai - tai emisijos iš transporto, pramonės, žemės ūkio gamybos ir atliekų saugojimo. Pavyzdžiui, polichlorbifenilai užteršia silosą, o su juo patekę į karvės organizmą, užteršia pieną.
Siekiant sumažinti vartotojų sveikatos riziką 1976 metais buvo pradėta maisto taršos monitoringo programa (GEMS), kuri apėmė daugelį pasaulio šalių. Atlikti 39 šalyse stebėjimai parodė, kad 1980-1988 metais didžiausią rūpestį kėlė maisto tarša polichlorinutais bifenilais, švinu, kadmiu, gyvsidabriu ir pesticidais.
Polichlorbifenilai (PCBs) - skystis plačiai naudojamas elektros pastočių transformatoriuose, šiluminiuose mazguose, hidraulinėse sistemose. Jie dedami į dažus, kopijavimo popierių, klijus, plastmases. Jie yra labai toksiški ir slopina imuninės sistemos aktyvumą, sukelia neurotoksinį poveikį, iššaukia apsigimimus. Ilgalaikis jų poveikis darbe gali didinti vėžio riziką. Šioms medžiagoms tarptautiniu mastu nėra nustatyta jokia toleruotina dozė, tačiau kai kurios šalys įvedė jiems ribas maisto produktuose. Didžiausi jų kiekiai randami konservuotuose produktuose, žuvyse.
Švinas. Nedideli švino kiekiai yra dirvoje, o jo pagrindinis emisijų šaltinis į aplinką yra etiluotas benzinas, naudojamas automobiliams. Švinas yra naudojamas akumuliatoriuose, lydmetaliuose, dažuose, pesticiduose (insekticiduose) ir gali patekti į maistą tiesioginiu būdu ar netiesioginiu per aplinkos taršą. Švinas randamas geriamajame vandenyje,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!