Mikroekonomikos uždaviniai

1 uždavinys. Ribotumas ir pasirinkimas - 1 Duota: Prekių X ir Y gamybą šalyje apibūdina duomenys: X 0 6 11 16 21 26 Y 31 29 25 19 11 0 Rasti: 1. Naudodami pateiktus duomenis, nubraižykite gamybos galimybių kreivę. 2. Kokie yra 5 papildomų X prekės vienetų alternatyvieji kaštai, kai šalis gamina 6X ir 29Y prekių vienetus? 3. Kokie yra 15 papildomų X prekės vienetų alternatyvieji kaštai, kai gaminama 11X ir 25Y prekių vienetai? 4. Kaip keičiasi kiekvieno papildomo X prekės vieneto alternatyvieji kaštai, kai prekės gamybos apimtis didėja nuo 0 iki 26? 5. Kokie yra 8 papildomų Y prekės vienetų alternatyvieji kaštai, kai šalis gamina 21X ir 11Y prekių vienetų? 6. Kokie yra 2 papildomų Y prekės vienetų alternatyvieji kaštai, kai gaminama 6X ir 29Y prekių vienetai? 7. Kaip keičiasi kiekvieno papildomo Y prekės vieneto alternatyvieji kaštai, kai Y prekės gamybos apimtis didėja nuo 0 iki 31 vieneto? Sprendimas: 1. 2. 5 papildomų X prekės vienetų alternatyvieji kaštai, kai šalis gamina 6X ir 29Y prekių vienetus, yra 4 prekės Y vienetai. 3. 15 papildomų X prekės vienetų alternatyvieji kaštai, kai gaminama 11X ir 25Y prekių vienetai yra 25 prekės Y vienetai. 4. Kiekvieno papildomai pagaminto X prekės vieneto alternatyvieji kaštai didėja didinant pagaminamų X prekių skaičių. Pavyzdžiui, pirmi šeši X prekės vienetai verti po 0,33 Y vnt., kiti 5 verti po 0,8 Y vnt., dar kiti 5 verti po 1,2 Y vnt., kiti 5 verti po 1,6 Y vnt.), o paskutiniai 5 verti po 2,2 Y vieneto. 5. 8 papildomų Y prekės vienetų alternatyvieji kaštai, kai šalis gamina 21X ir 11Y prekių vienetų yra 5 X prekės vienetai. 6. 2 papildomų Y prekės vienetų alternatyvieji kaštai, kai gaminama 6X ir 29Y prekių vienetai yra 6 X prekės vienetai. 7. Pirmų 11 Y prekės vienetų alternatyvieji kaštai yra 5 X vienetai (Y = 0,45 X). Kiti 8 Y prekės vienetai verti 5 X prekės vienetų (Y = 0,625 X). Dar kiti 6 Y vienetai verti 5 X vienetų (Y = 0,833 X). Kiti 4 Y vienetai verti 5 X vienetų (Y = 1,25 X). Paskutiniai 2 Y vienetai verti 6 X prekės vienetų (Y = 3 X). Iš to išplaukia, kad kiekvieno papildomo Y prekės vieneto kaštai prekės X atžvilgiu didėja. Atsakymas: 4 prekės Y vienetai; 25 prekės Y vienetai; didėja; 5 X prekės vienetai; 6 X prekės vienetai; 7. didėja. 2 uždavinys. Ribotumas ir pasirinkimas - 2 Duota: Fermeris turi du žemės sklypus, kuriuose pasirinktinai gali auginti grūdines kultūras ar daržoves, priklausomai nuo žemės derlingumo. Pirmame lauke jis gali išauginti 51 toną grūdinių kultūrų arba 101 toną daržovių. Antrasis sklypas derlingesnis grūdinėmis kultūromis, todėl jame galima išauginti 201 toną grūdinių kultūrų arba 51 toną daržovių. Rasti: 1. Nubrėžkite abiejų sklypų gamybos galimybių kreives. 2. Apskaičiuokite vienos tonos grūdinių kultūrų alternatyviuosius kaštus kiekviename sklype. Kuriame sklype jie didesni? Sprendimas: 1. Gamybos galimybių kreivės: 2. I lauko 1t grūdų alternatyvieji kaštai yra: tonos daržovių II lauko 1t grūdų alternatyvieji kaštai yra: 0,25 tonos daržovių 1 tonos grūdų alternatyvieji kaštai didesni pirmame lauke, nes jame galima išauginti daugiau tonų daržovių ir mažiau grūdų nei antrame Atsakymas: 1,98t grūdų, 0,25t grūdų, pirmame lauke. 3 uždavinys. Sandorio kaštai Duota: Sąnaudos Lt Prekių gamyba 301 Prekių reklama 51 Potencialaus pardavėjo suradimas 3 Prekės savybių nustatymas 11 Prekės pirkimas 4 Nuosavybės teisės į prekę užtikrinimas 6 Prekės transportavimas 16 Rasti: Apskaičiuokite sandorio (prekės įsigijimo) kaštus. Argumentuokite, kodėl viena ar kita kaštų eilutė įskaičiuotina arba ne? Sprendimas: • Prekių gamybos kaštai nėra sandorio kaštų dalis. • Prekių reklamos kaštai nėra būtinos sąnaudos potencialiam pirkėjui ar pardavėjui surasti. • Potencialaus pardavėjo suradimo kaštai įeina į sandorio kaštus. • Prekės savybių nustatymas yra kaštai būtini sandoriui įvykti, todėl įskaičiuojami. • Prekės pirkimas yra sąnaudos būtinos sandoriui sudaryti. • Nuosavybės teisės į prekę užtikrinimas yra sandorio kaštų dalis. • Prekės transportavimas neįeina į sandorio kaštus. CT = 3 + 11 + 6 + 4 = 24 Lt Atsakymas: 24 Lt. 4 uždavinys. Rinkos (visuminė) paklausa Duota: Jonas, Darius, Mindaugas, Evaldas ir Linas nori remontuoti butus, tačiau tam reikalinga licencija. Jonas už licenciją sutinka mokėti ne daugiau kaip 801 Lt, Darius - ne daugiau kaip 701 Lt, Mindaugas - ne daugiau kaip 601 Lt, o Evaldas ir Linas - ne daugiau kaip 501 Lt. Rasti: 1. Nubrėžkite licencijos paklausos kreivę. 2. Vyriausybė nustatė 601 Lt kainą šiai licencijai. Iš grafiko nustatykite, kiek licencijų bus nupirkta. Pakomentuokite atsakymą. Sprendimas: Už 601 Lt bus nupirktos 3 licencijos (Jono, Dariaus ir Mindaugo). Šiuo atveju vyriausybė yra licencijos pardavėjas, todėl toks valstybės žingsnis yra ne rinkos reguliavimas, o paslaugos teikėjo absoliučiai elastinga pasiūlos kreivė. Atsakymas: 3 licencijos. 5 uždavinys. Rinkos pusiausvyra Duota: QD = 101 - 2P ir QS= 11 + 4P Rasti: 1. Apskaičiuokite pusiausvyros kainą ir kiekį rinkoje. 2. Pavaizduokite rinkos pusiausvyrą grafiškai. 1. QD=QS 101-2P=11+4P 90=6 P P=15 Q=71 2. Atsakymas: pusiausvyra, kai Q=71, P=15 6 uždavinys. Elastingumo koeficientas taške ir intervale Duota: Duota tokia duomenų lentelė: Taškai Q P Q2-Q1 P2-P1 (Q1+ Q2)/2 (P1+ P2)/2 EABd Ed A B C D 1 5 9 13 30 15 6 2 Rasti: 1. Atidėkite duotus taškus koordinačių sistemoje, nubrėžkite paklausos kreivę. 2. Apskaičiuokite bendrąsias pajamas (TR) esant skirtingai produkto kainai. 3. Apskaičiuokite paklausos elastingumą kainų atžvilgiu taškuose A, B ir C (EABd) bei intervalų vidurio taškuose (Ed). Užpildykite lentelę. Pastaba: elastingumo koeficientų skaičiavimus pateikite po lentele. Koeficientų reikšmes rašykite su „+/-“ ženklais ir dviejų skaičių po kablelio tikslumu. 4. Pakomentuokite, kaip keičiasi paklausos elastingumas judant žemyn paklausos kreive (pagal arkinio elastingumo koeficientus). Sprendimas: 1. 2. TR = Q x P TRP=30 = 1 x 30 = 30 Lt TRP=15 = 5 x 15 = 75 Lt TRP=6 = 9 x 6 = 54 Lt TRP=2 = 13 x 2 = 26 Lt 3. Taškai Q P Q2-Q1 P2-P1 (Q1+ Q2)/2 (P1+ P2)/2 EABd Ed A 1 30 - - - - - - B 5 15 4 -15 3 22,5 -8,00 -2,00 C 9 6 4 -9 7 10,5 -1,33 -0,67 D 13 2 4 -4 11 4 -0,67 -0,36 4. Judant paklausos kreive žemyn (mažėjant pardavimo kainai) paklausos elastingumas kainų atžvilgiu mažėja. Atsakymas: 30 piniginių vienetų, 75 piniginiai vienetai, 54 piniginiai vienetai, 26 piniginiai vienetai; -8,00, -1,33, -0,67, -2,00, -0,67, -0,36; mažėja. 7 uždavinys. Ribinė pakeitimo norma Duota: tokia informacija apie vartotojo požiūriu vienodo naudingumo prekių rinkinius: a b c d e f QA QB 5 46 6 36 11 26 21 15 31 7 41 6 Rasti: 5. Atidėkite duotus taškus koordinačių sistemoje, nubrėžkite vartotojo abejingumo. 6. Apskaičiuokite ribinę pakeitimo normą, kai vartotojas didina prekės B vartojimą. Pakomentuokite gautus atsakymus. Kokį dėsningumą jie atskleidžia? 1. 2. Didėjant B prekės vartojimui, ribinio pakeitimo norma mažėja, todėl, kad vartotojas norėdamas gauti tokį patį naudingumą, didina vienos prekės kiekį rinkinyje atsisako vis mažesnio kitos prekės kiekio. Atsakymas: 2. 10, 1,25, 0,91, 0,5, 0,1. 3. didinant B prekės vartojimą MRS mažėja. 8 uždavinys. Gamybos efektyvumas Duota: Įmonė gali gaminti 100 sūrių skirtingai naudojant darbo ir kapitalo išteklius, kurių kombinacijos parodytos lentelėje. Ištekliai Variantas A Variantas B L 31 16 K 4 6 Rasti: 1. Kuris gamybos variantas yra technologiškai efektyvesnis? 2. Kuris gamybos variantas efektyvesnis ekonomiškai, jeigu darbo kaina 8 Lt/val., o įrengimų eksploatacijos kaštai 50 Lt/val. 3. Įvertinkite gamybos technologijos ekonominį efektyvumą įrengimų kaštams padidėjus iki 75 Lt/val. Sprendimas: 1. Abu pasirinkimo variantai yra technologiškai efektyvūs, nes nei vienu iš šių variantų negalima padidinti gamybos apimties arba išlaikyti tos pačios gamybos apimties bent vieno sumažinus išteklių kiekį 2. TC = PL x L + PK x K TCA = 8 x 31 + 50 x 4 = 448 Lt TCB = 8 x 16 + 50 x 6 = 428 Lt B variantas yra ekonomiškai efektyvesnis. 3. TCA = 8 x 31 + 75 x 4 = 548 Lt TCB = 8 x 16 + 75 x 6 = 578 Lt Pabrangus kapitalo kaštams, A variantas tapo ekonomiškai efektyvesnis Atsakymas: abu variantai; B variantas; A variantas. 9 uždavinys. Gamybos produktyvumas trumpuoju laikotarpiu Duota: Turimi tokie duomenys apie gamybos produktyvumą esant skirtingam gaminamos produkcijos kiekiui: Q TP MP AP 3 30 4 20 5 130 6 5 7 19,5 8 136 Rasti: 1. Užpildykite lentelę, pavaizduokite grafiškai (TP kreivę galite vaizduoti atskirai nuo MP ir AP). Pastaba: po užpildyta lentele surašykite jos užpildymui naudotas formules. 2. Kaip keičiasi darbo našumas didėjant gaminamos produkcijos kiekiui? Kodėl? 3. Kokį produkcijos kiekį siūlytumėte gaminti įmonei, atsižvelgiant į atliktą analizę? Pakomentuokite atsakymą. Sprendimas: Q TP MP AP 3 90 30 30 4 110 20 27,5 5 130 20 26 6 135 5 22,5 7 136,5 1,5 19,5 8 136 -0,5 17 2. Didėjant gaminamos produkcijos kiekiui darbo našumas mažėja, o kai MC

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!