Mikroekonomikos nesunkūs uždaviniai

1 užduotis. PARINKITE TEISINGĄ ATSAKYMĄ 1. Pastoviųjų kaštų pavyzdys yra: a) Darbo kaštai; Neteisingas. Kintamieji kaštai (VC) – tai firmos išlaidos trumpuoju laikotarpiu kintamiems gamybos ištekliams apmokėti. Šių kaštų dydis kinta pagal gamybos apimtį. Tai firmos išlaidos žaliavoms, medžiagoms, darbo užmokesčiui. Darbo kaštai gali didėti arba mažėti priklausomai nuo naudojamų kintamųjų veiksnių, t.y. žaliavų, darbo ir kt., kiekio. Taigi iš apibrėžimo galime matyti, kad darbo kaštai tai kintamieji kaštai, o ne pastovūs. b) Žaliavų kaštai; Neteisingas, nes kaip ir darbo kaštai, žaliavų kaštai yra kintamųjų kaštų pavyzdys. Žaliavų kaštai priklauso nuo to kiek buvo sunaudota žaliavų, jie gali didėti ir mažėti. Pavyzdžiui, avalynės įmonė, norėdama pagaminti daugiau produkcijos, ji sunaudos daugiau žaliavų, tad kintamieji kaštai didės. Pastovieji kaštai lieka „constanta“ arba nesikeičia priklausomai nuo gamybos apimties. c) Energijos, kurią sunaudoja staklės, kaštai; Neteisingas, nes sunaudotos energijos kiekis didėja didėjant gamybos apimčiai. Energijos kaštai didės ar mažės priklausomai nuo to didinsim ar mažinsim gamybos apimtį. Taigi tai irgi kintamieji kaštai. d) Palūkanos už lėšas, paskolintas kompiuteriui pirkti. TEISINGAS. Pastovieji kaštai – tie piniginiai kaštai, kurie būtini, dar neprasidėjus gamybai. Šie kaštai nesikeičia, gamybos apimčiai didėjant ar mažėjant, net ir nevykstant gamybai. Tai žemės, pastatų nuoma, draudimo įnašai, įrenginių pirkimas, mokėjimas už darbą dar neveikiančios firmos vadovams, sargui ir pan. Pavyzdžiui, produkcijos negaminanti firma vis tiek privalo mokėti palūkanas už lėšas, kurias ji pasiskolino įrengimams pirkti ar pastatams statyti. Įmonės bei įrengimai dėvisi ir tada, kai jie nenaudojami. Vadinasi, firma privalo padengti įrengimų nusidėvėjimą, darydama amortizacinius atskaitymus. Firmos turi mokėti įvairaus draudimo mokesčius, pvz., nuo gaisro ar kitokių nenumatytų aplinkybių. Visos šios išlaidos ir sudaro pastovius gamybos kaštus. Keičiant gamybos apimtį palūkanos už lėšas, paskolintas kompiuteriui pirkti, nepasikeis. Jie taip pat nesikeis nevykstant gamybai. Taigi palūkanos už lėšas, paskolintas kompiuteriui pirkti tai pastoviųjų kaštų pavyzdys. 2. Laikinojo užsidarymo taisyklė teigia, kad firma negamina produkcijos, jei: a) Kaina mažesnė už vidutinius bendruosius kaštus; Neteisingas. Vidutinius bendruosius kaštus sudaro vidutiniai kintamieji kaštai ir vidutiniai pastovieji kaštai, kurie nekinta. Jei kaina mažesnė už vidutinius bendruosius kaštus, tai firma patiria nuostolius, tačiau ji tęs gamybą. Todėl, kad jei ji užsidarys, tai jai teks dengti visus pastoviuosius kaštus, nes jie vis tiek bus nors gamyba ir nevyks. Jei ji tęs gamybą, tai ji padengs visus savo kintamuosius kaštus ir dalį pastoviųjų kaštų. Taigi šiuo atvejų firmai tikslinga tęsti gamybą. b) Kaina didesnė už vidutinius bendruosius kaštus; Neteisingas. Kol firma padengia savo kintamus kaštus, tol ji tęsia gamybą. Vidutinius bendruosius kaštus sudaro ne tik vidutiniai kintamieji kaštai, bet ir vidutiniai pastovieji kaštai, kurie yra pastovūs visą laiką. Jie nekinta gamybos apimčiai didėjant ar mažėjant (gamyba gali visai nevykti), kaina neturi įtakos vidutiniams pastoviesiems kaštams. c) Kaina mažesnė už minimalius vidutinius kintamuosius kaštus; TEISINGAS. Firmos veiklos sustabdymo taškas yra žemiausias vidutinių kintamų kaštų kreivės taškas, kuriame ribinių kaštų (RK) kreivė kerta vidutinių kintamų kaštų (VKK) kreivę. Jeigu rinkos kaina yra žemiau šio taško, tai firma nieko negamina. Žemiausias AVC kreivės taškas, kuriame ribiniai kaštai lygūs rinkos kainai (MC=P), vadinamas firmos veiklos sustabdymo tašku (shutdown point). Jei rinkos kaina yra žemiau šio taško, firma turi visai negaminti. Šioje situacijoje firmai geriau nieko negaminti, nes tokiu atveju firma mokės tik pastovius kaštus, o jeigu gamins tuomet turės mokėti pastovius kaštus ir dalį kaina nepadengtų kintamųjų kaštų. Taigi firma gali sumažinti nuostolius nutraukdama gamyba. d) Pajamos mažesnės už pastoviuosius kaštus; Neteisingas, Bendrieji kaštai yra pastovių kaštų ir kintamųjų kaštų suma. Jeigu firma negamina jokios produkcijos tai pajamos turi būti mažesnės už bendruosius kaštus, o ne tik už pastoviuosius kaštus. Tada tik firma patiria nuostolius ir nutraukia gamybą. e) Ribiniai pirmojo vieneto kaštai viršija kainą. Neteisingas, Ribiniai vieneto kaštai, sunaudoti kiekvienam papildomam produktui gaminti, didinant gamybos apimtį, mažėja. Nors ribiniai pirmojo vieneto kaštai viršija kainą, tačiau ribiniams kaštams mažėjant jie nebeviršys kainos. Taigi gamybos nereikės nutraukti. 3. Monopolistas maksimizuoja savo bendrąjį pelną arba minimizuoja nuostolius, kai gaminant optimalų produkcijos kiekį: a) Vidutinės pajamos didesnės už vidutinius kintamuosius kaštus; TEISINGAS. Bendrasis pelnas – skaičiuojamas iš firmos bendrųjų pajamų atimant firmos išorinius (eksplicitinius) kaštus. Monopolija, siekdama surasti optimalų gamybos apimties ir kainų derinį, užtikrinantį didžiausią pelną, gali naudoti: 1) ribinių pajamų ir ribinių kaštų lygybės taisyklę (MC=MR) 2) arba ieškoti didžiausio skirtumo tarp bendrųjų pajamų ir bendrųjų kaštų. Monopolijos atveju P=D=AR, vadinasi MR

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!