Mikroekonomikos pagrindų uždaviniai su sprendimais

1 užduotis. PARINKITE TEISINGĄ ATSAKYMĄ 1. Automobilių gamintojai gamina mašinas tol, kol: a) papildoma nauda, gauta pardavus mašinas, viršija papildomus mašinos gamybos kaštus; b) mašinos gali būti parduotos nepriklausomai nuo siūlomos nuolaidos; c) užsienio rinka užima pusę automobilių rinkos; d) baigiasi metai nepriklausomai nuo pardavimo apimties kitimo. Teisingas atsakymas: a Esant šiai sąlygai automobilių gaminimas bus pelningas. Priešingu atveju gamintojai patirs nuostolius ir toliau tęsti automobilių gaminimą bus netikslinga. 2. Sumažėjus paklausai: a) mažėja vartotojų paklausos kiekis, esant kiekvienai alternatyviajai kainai; b) gamintojai padidina pasiūlos kiekį; c) paklausos kreivė persikelia į dešinę; d) pasiūla taip pat mažėja. Teisingas atsakymas: d Gamintojas stengiasi pagaminti tokį prekės kiekį, kurį galėtų ir norėtų įsigyti vartotojai (pirkėjai). Pasiūlos perteklius yra nuostolingas gamintojams. 3. Jei X produkto paklausa neelastinga, tai kainai padidėjus 4 % produkto paklausos kiekis: a) sumažės daugiau negu 4 %; b) sumažės mažiau negu 4 %; c) padidės daugiau negu 4 %; d) padidės mažiau negu 4 %. Teisingas atsakymas: b Paklausa neelastinga – kai norimo pirkti prekių kiekio procentinis pokytis yra mažesnis už kainos procentinį pokytį. 4. Jei dvi prekės teikia tą patį ribinį naudingumą vartotojui, maksimizuojančiam bendrąjį naudingumą, tai: a) vartotojas neišleidžia visų savo pajamų; b) abiejų prekių bendrieji naudingumai vienodi; c) vartotojas linkęs užmokėti tą pačią kainą už kiekvieną prekę; d) vartotojas perka vienodus šių prekių kiekius. Teisingas atsakymas: b Ribinis naudingumas yra kiekvieno papildomo prekės ar paslaugos vieneto teikiamas pasitenkinimas arba bendrojo naudingumo pokytis, gaunamas kurios nors prekės ar paslaugos vartojimą padidinus vienu vienetu per tam tikrą laiko tarpą, kitoms sąlygoms nekintant. TU – bendr. naud. MU-rib.naud. Qx – prekės kiekio pokytis vienu vienetu TU1 TU2 Jeigu MU1 = MU2 → = → TU1 = TU2 Qx1 Qx2 5. Esminis trumpojo laikotarpio bruožas yra tas, kad: a) įėjimo kliūtys trukdo naujoms firmoms patekti į rinką; b) firma neturi pakankamai laiko pakeisti bet kurio naudojamo ištekliaus kiekį; c) firma neturi pakankamai laiko pakeisti įmonės dydį; d) firma neturi pakankamai laiko sumažinti gamybos apimtį iki nulio. Teisingas atsakymas: c Trumpasis laikotarpis yra abstraktus laiko tarpas, per kurį kai kurios gamybos ištekliai yra pastovūs (nuolatiniai gamybos ištekliai, pvz., įmonės dydis), o produkcijos apimtis kinta tik keičiant sunaudotų kintamųjų gamybos išteklių kiekį (pvz., žaliavų, darbo). Verslo laisvė trumpajam laikotarpiui labiau apribota negu ilgajam. Per trumpą laiką firma negali užsisakyti, sumontuoti, bei paleisti naujus įrengimus, pakeisti esamos įmonės dydį ar pastatyti naują įmonę. Tam, kad firma galėtų pakeisti įmonės dydį, jai reikėtų didinti pagrindinį kapitalą. Pagrindinis kapitalas priskiriamas prie pastovių išteklių, o jie trumpuoju laikotarpiu yra nekeičiami. 2 užduotis. AR TEISINGI TOKIE TEIGINIAI? Eil. Nr. Teiginys T/N 1. Jei kokia nors veikla Jums teikia pasitenkinimą, tada patiriama nauda viršija alternatyviuosius kaštus. N Alternatyvūs kaštai sudaro prielaidas kiekvienam ūkio subjektui veikti pačiu racionaliausiu būdu, t.y. taip, kad pasirinktas išteklių naudojimo variantas duotų daugiau ekonominės naudos už bet kurį kitą galimą jų naudojimo būdą. 2. Ekonomikoje poreikiai ir paklausa reiškia tą patį. N Poreikiai – tai žmonių biologinės ir socialinės prigimties sąlygotos reikmės, vartojant darbu sukurtus daiktus ir paslaugas. Paklausa – tai yra prekių ir paslaugų kiekio, kurį nori ir gali įsigyti (turi tam pakankamai pinigų) pirkėjai, priklausomybė nuo kainos. 3. Kai kaina didelė, prekės paklausa neelastinga, kai maža – elastinga. N Kaina nėra vienintelis prekės ar paslaugos elastingumą lemiantis veiksnys. Paklausos elastingumą lemia šie veiksniai: pakaitų kaina, būtiniausios ir prabangos prekės, vartotojo pajamos, laiko tarpsnis po kainų pasikeitimo. Vienu atveju esant didelei produkto kainai paklausa gali būti neelastinga, kitu atveju elastinga. Pvz., padidėjus būtiniausių prekių kainoms, šių prekių paklausa pasikeis nežymiai, paklausa yra neelastinga. Nes tokios prekės yra gyvybiškai svarbios žmogui, be jų žmogus negali apsieiti. O padidėjus automobilių, namų kainoms, šių prekių paklausa gerokai sumažės. Šių prekių paklausa yra labai elastinga. 4. Didėjant įsigytų produktų skaičiui, didėja bendrasis naudingumas, kurį patiriame suvartodami visus produktus. T Bendrasis naudingumas yra bendras vartotojo pasitenkinimas, kurį jis patiria, kai suvartoja kurios nors prekės ar paslaugos tam tikrą kiekį per tam tikrą laiko tarpą. Didėjant suvartotų prekių ar paslaugų kiekiui per laiko tarpą, bendrasis naudingumas didėja lėtėjančiais tempais, kol pasiekia maksimalų dydį ir vėliau pradeda mažėti. 5. Trumpasis laikotarpis apibūdinamas kaip laikas, trumpesnis už 10 mėnesių. N Trumpojo laikotarpio trukmė nėra apbrėžta konkrečia kalendorinio laiko (dienos, savaitės, mėnesių ar metų) trukme. Tai, kas apibrėžiama kaip trumpasis laikotarpis, įvairiose pramonės šakose gali labai skirtis. Priklausomai nuo pramonės šakos, trumpasis laikotarpis gali tęstis keletą metų. Pavyzdžiui, naftos chemijos pramonėje, kur reikia užsakyti, pastatyti ir parengti naudoti naują įmonę, jis gali tęstis penkerius ar daugiau metų. Tuo tarpu kitose pramonės šakose – priešingai: trumpasis laikotarpis gali trukti tik keletą mėnesių ar net dienų. Pavyzdžiui, drabužių siuvimo pramonėje galima suspėti naujas siuvimo mašinas nupirkti ir įrengti per kelias savaites, taigi šioje pramonės šakose trumpasis laikotarpis galėtų trukti mėnesį ar mažiau. 3 užduotis. PRATIMAI 1. Ūkininkas augina tik viščiukus ir pomidorus. Jo gamybos galimybes vaizduoja lentelė. Nustatykite pomidorų auginimo alternatyviuosius kaštus. Gamybos galimybių kreivė Pomidorų alternatyvieji kaštai Viščiukai, kg/sav. Pomidorai, kg/sav. 0 500 20 viščiukų kg/sav. (1-ojo šimto kg.) 90 400 25 viščiukų kg/sav. (2-ojo šimto kg.) 140 300 35 viščiukų kg/sav. (3-ojo šimto kg.) 175 200 50 viščiukų kg/sav. (4-ojo šimto kg.) 200 100 90 viščiukų kg/sav. (5-ojo šimto kg.) 220 0 2. “Lietuvos rytas” kainuoja 2,5 Lt, kavos puodelis – 1 Lt, o mėsos kg – 10 Lt. A. Išreikškite kiekvienos prekės vertę kita preke. “Lietuvos rytas” = 2.5 kavos p. “Lietuvos rytas” = 0.25 mėsos kg Kavos puodelis = 0.4 “Lietuvos rytas” Kavos puodelis = 0.1 mėsos kg Mėsos kg = 10 kavos p. Mėsos kg = 4 “Lietuvos rytas” B. Kiek yra kainų? 9 C. Kiek yra kainų, kai kiekvienos prekės vertė išreiškiama pinigais? 3 3. Sporto salės administracija pakėlė bilietų kainas nuo 12 Lt iki 15 Lt. Direktorius pareiškė manąs, kad dėl to įplaukos į bilietų kasą padidės apie 15 %. Žiūrovų sumažėjo 8 %. Ar direktoriaus prognozės pasitvirtino? Apskaičiuokite bilietų paklausos vidutinį elastingumą šiame kainų intervale. Tarkime buvo 1000 klientų, bus 1000 – 8% = 920 (klientų). 1000*12 (Lt) = 12000 (Lt) 920*15 (Lt) = 13800 (Lt) 1200 – 100% 13800 – x% x = 115% 115% - 100% = 15% Atsakymas: taip, direktoriaus prognozės pasitvirtino. Paklausos elastingumo kainų atžvilgiu koefientas intervalo viduryje skaičiuojamas pagal formulę: čia Ed – paklausos elastingumo kainų atžvilgiu koeficientas, ∆Qd – kiekio pokytis (Q2 – Q1 = 920 – 1000 = -80), Qvid. – kiekio vidurkis , ∆P – kainos pokytis (P2 + P1 = 15 -12 = 3), Pvid. – kainos vidurkis . Ed = Kadangi -0,38

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!