Mikroekonomikos paskaitų teorija

Mikroekonomika EKONOMIKOS TEORIJA, JOS TYRIMO OBJEKTAS IR METODAI Žodis ekonomika kilęs iš graikų kalbos: “oikos” - būstas, ūkis; “nomos” - valdymo, tvarkymo menas. Žodis “ekonomika” priklausomai nuo naudojimo turi dvi prasmes: • mokslo šakos pavadinimas; • šalies ūkio, ūkio šakos ar kito smulkesnio ūkio vieneto veiklos pavadinimas. Ekonomikos mokslų tyrimų objektas – žmonių ūkinė veikla. Ekonomika – mokslas apie tai, kaip naudoti ribotus išteklius, siekiant maksimaliai patenkinti žmonių poreikius. Ekonomika – mokslas, nagrinėjantis ribotų išteklių panaudojimo alternatyvas. Mikroekonomika nagrinėja rinkos mechanizmą, rinkos struktūrą, atskirų ūkio subjektų (vartotojų, įmonių, išteklių savininkų) elgseną, jų tarpusavio ryšius, bei tai kaip jų sąveika veikia kainas, gamybą ir pajamas. Mikroekonomikos teorijos objektai: - namų ūkių, įmonių, valstybės institucijų veikla; - rinkos mechanizmas; - išteklių ir pajamų paskirstymo problemos. • Pagrindiniai ekonomikos klausimai: • ką gaminti? • kaip gaminti? • kaip ir kam paskirstyti pagamintą produkciją? Makroekonomika nagrinėja ekonominę sistemą kaip visumą (tiria bendrą ekonomikos veikimą). Makroekonomikos tikslas – suprasti ir paaiškinti ekonomikos kaip vieningos sistemos, kuriai būdingi specifiniai dėsniai ir dėsningumai, funkcionavimą. Makroekonomikos teorijos objektai: - ekonominis augimas; - visuminė paklausa ir pasiūla; - ekonomikos cikliškumas; - nedarbas; - infliacija; - ekonominės politikos. Pozityvinė ekonomikos teorija nagrinėja, aprašinėja faktinę padėtį ekonomikoje, rodo, kaip ekonomika veikia. Normatyvinė ekonomikos teorija nagrinėja, kaip turi veikti ir kokia turi būti ekonomika. Normatyvinė ekonomikos teorija yra labai susijusi su ekonomine politika. Ekonomikos mokslo metodai: - mokslinės abstrakcijos metodas; - funkcinės analizės; - indukcija ir dedukcija; - statistiniai, matematiniai metodai; - ribinė analizė; - sisteminės analizės metodas; - lyginamosios analizės metodas; - ekonominiai eksperimentai; - grafinio vaizdavimo metodas. Mokslinės abstrakcijos metodas – tiriamojo objekto mažiau reikšmingų laikinų atsitiktinių bruožų ryšių bei veiksnių ignoravimas siekiant išskirti ir susikoncentruoti į svarbiausius tipiškus ir pastovius objekto bruožus bei veiksnius. Ekonomikoje dažnai vartojama lotyniška sąvoka “ceteris paribus”, reiškianti prielaidą, kad kiti veiksniai išlieka pastovūs. Funkcinė analizė – vienų kintamų dydžių priklausomybės nuo kitų kintamų dydžių analizė. Indukcija - tai metodas, kai tyrimo metu einama nuo atskirybės prie bendrybės, nuo faktų prie teorijos. Dedukcija – metodas, kai tyrinėtojas pradeda nuo teorijos sudarymo, kurią jis tikrina, atsižvelgdamas į faktus. Ribinių dydžių analizė naudojama siekiant optimizuoti išteklių panaudojimą ir maksimizuoti pelną. Sisteminės analizės metodu ekonomika nagrinėjama kaip sistema. Grafinio vaizdavimo metodą ekonomistai naudoja ir kuriant teorijas, ir jas aiškinant. IŠTEKLIŲ RIBOTUMAS, PASIRINKIMO PROBLEMA, ALTERNATYVIEJI KAŠTAI Ekonominiai ištekliai: - žemė (gamtiniai ištekliai); - darbas (žmogiškieji ištekliai); - kapitalas; - verslumas. Ekonomikos problema – būtinybė rinktis iš tų galimybių, kurias mums suteikia turimi riboti ištekliai. Darbas – žmonių protiniai ir fiziniai gebėjimai. Kapitalas – žmonių sukurti materialiniai ištekliai, naudojami gamyboje. Verslumas – verslininko gebėjimai priimti strategiškai svarbius sprendimus, diegti naujas technologijas, prisiimti verslo riziką. Gamyba - tai prekių ir paslaugų kūrimas žmonių poreikiams patenkinti, naudojant ribotus ekonominius išteklius. Gamybos galimybių kreivė parodo, kokius dviejų produktų derinius galima pagaminti naudojant ribotus išteklius ir tam tikrą gamybos būdą (technologiją). (Ekonominis augimas pasikeitus gamybos technologijai, naudojamų darbo ir kapitalo išteklių kiekiui bei kokybei.) Alternatyvieji kaštai – geriausia atmesta išteklių naudojimo alternatyva, kurios atsisakome gamindami tam tikrą produktą. EKONOMIKOS SISTEMOS Ekonomikos sistemų tipai: - rinkos ekonomika; - komandinė ekonomika; - tradicinė (papročių) ekonomika; - mišrioji ekonomika. Rinkos ekonomikos pagrindiniai bruožai: - privati gamybos išteklių nuosavybė; - subjektų ekonominė laisvė; - asmeninė nauda kaip elgsenos motyvas; - rinkos mechanizmas ir kainų sistema kaip ekonomikos funkcionavimo ir reguliavimo mechanizmas; - valstybės institucijos nesikiša į ekonomiką. Komandinės ekonomikos bruožai: - kolektyvinė (valstybinė) nuosavybė; - centralizuotas ekonomikos planavimas; - centrinė valdžia kontroliuoja gamybos išteklius. Mišrios ekonomikos sistemos bruožai: - vyrauja privati nuosavybė; - ekonominė laisvė; - asmeninė nauda kaip elgsenos motyvas; - konkurencija; - rinkos ir kainų sistema kaip ekonomikos; - funkcionavimo ir reguliavimo mechanizmas; dalinis valstybinis ekonomikos reguliavimas. RINKOS SAMPRATA IR FUNKCIJOS EKONOMIKOJE Rinka – mainų santykių visuma tarp pardavėjų ir pirkėjų, kurių sprendimai ir perkamoji galia lemia pasiūlą bei paklausą. Rinkos funkcijos ekonomikoje: - rinka užtikrina racionalų ekonominių išteklių paskirstymą ekonomikoje; - rinka yra tarpininkas tarp vartotojų ir gamintojų (rinka per kainų mechanizmą užtikrina gamybos apimties ir struktūros atitikimą vartotojų paklausai); - rinka suderina vartotojo ir gamintojo interesus; - rinkoje išryškėja prekių ir paslaugų visuomeninis naudingumas ir jų gamybos sąnaudų visuomeninis pripažinimas; - rinka skatina techninę pažangą, nes sukelia konkurenciją tarp gamintojų; - rinka pašalina nuostolingas, nekonkurencingas įmones. Pagrindinės kainų funkcijos: • kainos suteikia informaciją ekonomikos subjektams;  kainos suderina ekonomikos subjektų sprendimus, lemiančius gamybą ir vartojimą; • kainos apriboja vartojimą ir signalizuoja apie netobulą visuomenės išteklių panaudojimą; • kainos parodo, kur gamintojas, investuodamas pinigus, gali gauti didesnį pelną, o vartotojas - sutaupyti pinigų, pradėjęs vartoti kitą prekę. (Išteklių, produktų ir pajamų apytaka ekonomikoje) Rinkos struktūra - tai rinkos požymių visuma lemianti gamintojų elgseną. Svarbiausi rinkos struktūros elementai: • įmonių skaičius ir dydis; • gaminamos produkcijos pobūdis; • gamintojo poveikis kainai; • įėjimo ir išėjimo į rinką sąlygos. Pagrindiniai rinkos struktūrų tipai: • grynoji (tobuloji) konkurencija • monopolinė konkurencija • oligopolija • monopolija Rinkos struktūrų bruožai Specifiniai bruožai Grynoji (tobuloji) konkurencija Monopolinė konkurencija Oligopolija Monopolija Įmonių skaičius Daug smulkių įmonių Daug įmonių Kelios didelės įmonės Viena Produkto pobūdis Produktai identiški, vienarūšiai Produktai panašūs, bet ne identiški Produktai gali būti ir identiški ir skirtingi Unikalus. Nėra artimų produkto pakaitų Kainų kontrolės galimybė Nėra. Kaina susiformuoja rinkoje Maža. Didelė, nors kainą dažniausiai diktuoja lyderis Labai didelė Įėjimas į rinką Lengvas Lengvas Sunkus, nes reikia didelių investicijų Beveik neįmanomas Nekaininės konkurencijos galimybės Nėra Didelės. Produkcijos kokybės, pardavimo sąlygų gerinimas, reklama Didelės. Produkcijos kokybės, pardavimo sąlygų gerinimas, reklama Nėra Pavyzdžiai Žemės ūkio produktų rinka Paslaugų srityje, mažmeninėje prekyboje Mašinų pramonė Komunalinės paslaugos PAKLAUSA IR PASIŪLA Paklausa – prekių ir paslaugų kiekio, kurį pirkėjai nori ir gali įsigyti, priklausomybė nuo kainos. Paklausos dėsnis: didėjant prekės kainai, prekės paklausos kiekis mažėja, ir atvirkščiai. Paklausos funkcija: QD = f ( P, I, Ps, Pc, N, CT, E, A) Paklausos kiekis – prekės kiekis, kurį nori ir gali pirkti pirkėjas per tam tikrą laikotarpį, esant tam piktai kainai, kai kiti veiksniai yra nekintami. Aukštesnės kokybės/normali prekė – tai prekė, kurios perkama daugiau, kai pajamos didėja (kitiems veiksniams nekintant). Žemesnės/blogos kokybės prekė – tai prekė, kurios perkama mažiau, kai pajamos didėja (kitiems veiksniams nekintant). Prekės substitutai (pakaitalai): • Jei dvi prekės tenkina tuos pačius poreikius ir keičia vieną kitą jas vartojant (pavyzdžiui, kava ir arbata), jos vadinamos pakaitais. • Padidėjusi prekės kaina padidina kitos prekės – pakaito paklausą. Papildančios /komplektinės prekės: • Papildančios viena kitą prekės vartojamos kartu kaip komplektas (pvz., automobilis ir benzinas). • Šiuo atveju vienos prekės pabrangimas sumažins kitos prekės paklausą. Paklausos veiksniai: • vartotojo pajamos (I); • prekių pakaitų kainos (Ps); • komplektinių prekių kainos (Pc); • vartotojų skaičius (N);  vartotojų skonis (CT); • laukiamas kainų ar pajamų pokytis (E); • reklama (A); • pirkėjų demografinių charakteristikos; • gamtinės sąlygos; • kiti veiksniai. (Paklausos kreivė) Paklausos padidėjimas: - padidėjus prekės pakaitalo kainai; - sumažėjus komplektinės prekės kainai; - padidėjus vartotojo pajamoms (esant normalios kokybės prekei); - didėjant vartotojų skaičiui; - priklausomai nuo oro sąlygų. Pasiūla – prekių ir paslaugų kiekio, kurį pardavėjai nori ir gali parduoti, priklausomybė nuo kainos. Pasiūlos dėsnis: didėjant prekės kainai, prekės pasiūlos kiekis didėja, ir atvirkščiai. Pasiūlos funkcija: QS = f (P, Pr, Ps, Pc, T, N) Prekės pakaitai gamyboje: Jei prekės yra pakaitai gamyboje, tai jų gamybai naudojami tie patys ištekliai (pvz., žemę naudojame įvairioms kultūroms auginti. Tada A prekės kainai padidėjus, kitos B prekės pasiūla sumažėja, nes dalis šiai prekei gaminti skirtų išteklių bus naudojama A prekės gamybai). Prekės papildančiosios gamyboje: Jei prekės papildančios vieną kitą, tada gaminant A prekę kaip šalutinis produktas pagaminama B prekė išgaunant naftą, išsiskiria dujos, mėsa/pienas/mėšlas). Kai A prekės kaina pakyla, jos gamyba padidėja, kartu padidėja ir B prekės pasiūla. (Pasiūlos kreivė) Pasiūlos didėjimas: - mažėjant gamybos išteklių kainoms; - gerėjant technologijai; - gerėjant kredito gavimo galimybėms; - mažėjant mokesčiams; - mažėjant prekių pakaitalų kainoms; - gaunant subsidijas ir dotacijas; - didėjant gamintojų skaičiui. PASIŪLOS IR PAKLAUSOS SĄVEIKA. RINKOS PUSIAUSVYRA Rinkos kainos nusistovi priklausomai nuo pasiūlos ir paklausos balanso. Rinkoje yra pusiausvyra, kai prekės kaina tokia, kuriai esant prekių kiekis, kurį pardavėjai nori parduoti, sutampa su prekės kiekiu, kurį pirkėjai nori pirkti. Pusiausvyros kaina P(E) - tokia kaina, kai prekės pasiūlos kiekis lygus paklausos kiekiui. (Rinkos pusiausvyra) (Gamintojo ir vartotojo rinka. Perteklius ir trūkumas) Rinkos situacija Paklausos kiekio ir pasiūlos kiekio santykis Rinkos kainos pasikeitimas Perteklius QD

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!