Mikalojus Husovianas „Giesmė apie stumbrą”

• Dėl Lietuvos ir Lenkijos veiksmų koordinavimo trečią kartą vykęs į Romą pas popiežių Leoną X Vitelijus pasiėmė su savimi ir pripažintą dvaro poetą Husovianą. Romoje tais laikais vykdavo koridos, tad ir Vitelijui su Husovianu teko jas stebėti. Manoma, kad kas nors iš delegacijos koridą ėmė lyginti su lietuviška stumbrų medžiokle. Todėl susidomėjęs Leonas X paprašė Vitelijaus jam parūpinti stumbro iškamšą. Prie būsimos dovanos Vitelijus sumanė pridėti Lietuvos stumbrų ir jų medžioklės papročių aprašymą, kurį pavedė parašyti Husovianui.
• Buvo sukurtas pasakotojo personažas.
• Giesmės pradžioje, autorius pripažįsta, kad neprilygsta romėnų poetams, papasakoja kaip tėvas nuo mažens jį moko medžioti, sako jog vėlai susidomėjo mokslais. Toks sumanymas išties gudrus, kadangi Renesanso epochoje vertinta individuali žmogaus patirtis.
• Kūriniui suteikiama rėminė kompozicija. Apie stumbrą pasakojama tokia tvarka, kokia nurodyta antraštėje: pirma aptariama išvaizda, antrą – būdas, trečią – medžioklės papročiai ir nuotykiai.
• Gamtos grožio poetas neaprašinėja, gamta – gyva ir galinga, ji žmonių gyvenimo dalis.
• Stumbro išvaizda hiperbolizuota: „jo tarpuragėj net gali trys vyrai susėst”, ant nudirto jo kailio telpa „penkiolika vyrų”, įtūžęs stumbras užpuoliką gali mirtinai nutvilkyti savo karštu kvapu.
• Tačiau toks baisus stumbras būna tik tada, kai ginasi užpultas.
• Iš prigimties stumbras santūrus, atsargus.
• Myli ir saugo savo stumbriukus, yra...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!