Migracijos tendencijos Lietuvoje

ĮVADAS

Imigracija yra aktuali visuomenės gyvenimo problema ekonomiškai išsivysčiusiose valstybėse. Jose reikia imigrantų įveikti darbo jėgos trūkumą. Lietuvos migracijos balansas buvo neigiamas, tačiau pastaraisiais metais įvyko lūžis: smarkiai išaugo imigrantų skaičius – daugiausia tai sugrįžtantys Lietuvos Respublikos piliečiai, tačiau nemažai ir darbo imigrantų iš Rytu Europos, tad migracijos balansas 2018m. priartėjo prie nulio, o 2019m. perlipo į teigiamą pusę.

Statistikos leidžia nustatyti migracijos mastus šalyje, atskleisti pagrindines migracijos kryptis kurios skirstomos į vidinės ir tarpvalstybines, priežastis – savanoriška, priverstinė.

SĄVOKOS

Migracija- Dažniausiai migracija žymi ilgų nuotolių persikėlimą ir didelių žmonių grupių kraustymąsi ilgesniam laikui. Migracija būdinga visiems žmonijos istorijos ir priešistorės laikotarpiams. Migracija yra vienas evoliucijos svarbiausių veiksnių (šalia natūraliosios atrankos, genetinių pokyčių ir mutacijos).

Emigracija- žmonių persikėlimas iš vienos šalies į kitą dėl ekonominių, politinių, religinių ar asmeninių priežasčių (didesnio uždarbio, geresnio išsilavinimo, sutuoktinio ir kt.).

Emigrantas- išeivis, asmuo, savo noru persikėlęs gyventi į kitą šalį. Emigrantais laikomi tik tie žmonės, kurie oficialiai pranešė apie savo išvykimą iš šalies.

Imigrantas – asmuo, atvykęs į šalį, ketindamas gyventi naujojoje gyvenamojoje vietoje nuolat, arba netrumpiau kaip 12 mėnesių. Tai gali būti ir užsienietis, turintis leidimą laikinai gyventi vienerius metus ir ilgiau.

Kiek sumažėjo Lietuva pagal gyventojų skaičių?

Nuo Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo gyventojų skaičius šalyje sumažėjo 898 tūkst. – tai sudaro apie 24,3 proc. gyventojų 1990m. Dėl natūralios žmonių kaitos (gimimų / mirimų) gyventojų skaičius sumažėjo 243 tūkst. , o dėl emigracijos – 659 tūkst.

Nors emigracija pati savaime nėra neigiamas reiškinys, tačiau Lietuvos atvėju dideli emigracijos ir maži imigracijos mastai kelia šaliai nemažai iššūkių: kinta demografinė struktūra (visuomenė senstą), trūkti darbo jėgos, galiausiai valstybės vystimuisi neigiamai atsiliepia aukštą kvalifikaciją turinčių savo srities specialistų išvykimas. Nepaisant to, pastaruosius trejus metus pastebima atvirkštinė tendencija – į Lietuvą imigruoja daugiau asmenų nei emigruoja iš jos.

SRAUTŲ KEITIMASIS

Emigrantai pagal amžių.

2021m. 71.7proc. emigrantų buvo 15-44 metų amžiaus. Tarp Lietuvos gyventojų tokio amžiaus žmonės sudarė tik 36proc. visų gyventojų. Ilgainiui emigracijos nulemtas jaunų žmonių skaičiaus mažėjimas sukelia rimtas demografines problemas – mažėja santuokų skaičius, gimstamumas, pradeda trūkti darbo jėgos, vis mažesnis dirbančiųjų skaičius turi išlaikyti didėjantį nedirbančiųjų skaičių. Atvirkšinė tendencija matoma lyginant vyresnio amžiaus emigrantų ir Lietuvos gyventojų skaičių. 2021m. tik apie 2proc. emigrantų sudarė 65m. ir vyresni asmenys, nors tokio amžiaus Lietuvos gyventojai sudarė 20proc. visos šalies populiacijos.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!