Miestų Vakarų Europoje atsiradimo veiksniai.
Gyventojai ir jų organizacijos.
Svarbiausi miestų teisės požymiai.
Miestų teisės šeimos.
Magdeburgo teisė.
Lex mercatoria atsiradimas.
Prekybos teisės šaltiniai.
Svarbiausi prekybos teisės požymiai.
Komerciniai teismai.
Jūrų teisė, kaip sudedamoji prekybos teisės dalis.
Miestų Vakarų Europoje atsiradimo veiksniai. Iki XI a. Europoje egzistavę miestai iš esmės buvo dideli kaimai, kuriuose, be kitų gyventojų, būdavo kelios pirklių ar karių šeimos. Šios bendruomenės dar neturėjo dviejų pamatinių modernaus Vakarų miesto elementų:
• viduriniosios klasės
• municipalinės organizacijos
XI a. pabaigoje ir XII a. V. Europoje atsirado tūkstančiai naujų miestų ir miestelių, kurie nebuvo nei centrinės valdžios administraciniai centrai (kaip Romos imperijoje), nei savarankiškos respublikos (kaip senovės Graikijoje). Jie buvo kažkas tarpiška. Šių miestų bendruomenės – kad ir kaip jos skyrėsi – visos pasižymėjo bendra miesto bendruomenių savimone ir turėjo panašius teisės institutus: jos visos valdėsi pagal miestų teisės sistemą.
Moderniųjų miestų atsiradimą lėmė kelių tipų veiksniai:
• Ekonominiai (atsirado naujas gamybos būdas ir naujas paskirstymo būdas)
• Socialiniai (išėjimo iš dvarų pagyvėjimas, gyvenimo tempo didėjimas)
• Politiniai (stiprūs miestai naudingi valdovams ir kariniu, ir ekonominiu požiūriais)
• Religiniai (daug miestų kūrė maištaujantys, “neramių sielų” žmonės)
• Teisiniai (chartijų dovanojimas buvo stiprus impulsas miestų teisei rastis ir vystytis)
Kova dėl miestų svarankiškumo. Politinė miestų autonomija buvo įgyjama įvairiomis formomis – nuo paprasto svaivaldos teisių pirkimo iki ginkluotos kovos. Miesto tipo gyvenviečių virtimo moderniais miestais sąjūdis dar labiau sustiprėjo po Konstanco taikos (1183 m.), kuri buvo vadinama “Didžiąja miesto laisvių chartija”.
Gyventojai ir jų organizacija. Miestų valdymo pamatas buvo gildijos ir gildijų teisė. Gildija – tai savanoriška (prisiektinė) organizacija, kurios tikslas – savitarpio apsauga ir teisės vykdymas. Augant miestams paplito pirklių, labdaros, amatininkų ir kitokios pasaulietinės gildijos, tačiau jose išliko ir ryškių religinių bruožų, nes jos rūpinosi ir dvasiniais savo narių gyvenimo aspektais. Gildijos nariai periodiškai prisiekdavo brolybę ir pasižadėdavo niekada neišeiti iš gildijos ir ištikimai laikytis jos statuto.
Ten, kur buvo įsikūrusios gildijos, jos užsiimdavo ir įstatymų leidyba – kiekviena gildija...
Šį darbą sudaro 2501 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!