Miesto ir kaimo erdvių sugretinimas

Miestas ir kaimas – erdvės, kurios literatūroje dažnai tampa priešprieša. Miesto definicija dažnai suvokiama kaip modernybės ir kultūros centras, kur dominuoja intelektualinis gyvenimas, menas ir kultūra. Kaimas, tuo tarpu, reprezentuoja įsišaknijusį tradicinį gyvenimo būdą, kur vyrauja praktinis požiūris į gyvenimą, kultūrinio išsilavinimo stoka, glaudus ryšys su gamta.

Apie miesto ir kaimo gyvenimų kontrastus kalbama ir literatūroje. Šių dviejų pasaulių skirtumai ypač ryškiai atskleidžiami Jurgio Savickio novelėje „Fleita". Kūrinyje miesto erdvė perteikiama per pagrindinio veikėjo, fleitininko Žiogo, išgyvenimus. Miestas vaizduojamas kaip kultūros, meno ir tvarkos erdvė, kurią simbolizuoja teatras „Žydrioji tulpė", kuriame Žiogas aštuoniolika metų grojo fleita. Miestietiška kultūra atsispindi per dėmesį išvaizdai – smokingas, apykaklės ir elgesio manieras. Žiogas gracingai lenkiasi, demonstruoja savo kultūringumą, išsilavinimą, tačiau autorius subtiliai ironizuoja šį miestietišką rafinuotumą, parodydamas jo ribas. Miesto erdvėje Žiogas jaučiasi saugus ir užtikrintas, čia protagonistas žino savo vietą ir vertę. Kaimo erdvė novelėje atsiskleidžia kaip miesto priešingybė. Čia dominuoja grubus materialumas ir kultūros stoka. Tai puikiai iliustruoja smuklės scena: „Grindys bjaurios, po kojų landžiojo kažkokie šašuoti, turbūt smuklininko vaikai. Ūkininkai, sermėgų nenusivilkdami, valgė silkes ir gėrė degtinę”. Taip pat kaimo žmonių kultūrinio išsilavinimo stoka atskleidžiama per jų reakciją į Žiogo muziką – užuot įsiklausę į melodiją: „Žmonės, neįsiklausę ar nesupratę, pradėjo tripsnoti klumpakojį, vis labiau nusprūsdami nuo takto.“ Ypač ryškiai kaimo žmonių išsilavinimo skurdumą reprezentuoja Viksvų šeima. Pradžioje įsileidę į savo namus Žiogą, kaip garbingą poną, vėliau keičia požiūrį į giminaitį priklausomai nuo jo finansinės padėties – pasibaigus fleitininko finansiniams ištekliams, Žiogas yra išvaromas iš seklyčios: „Seklyčia tapo užrakinta ir kaipo šventovė, žalčių prileista, buvo saugojama ir niekas neįleidžiama”. Nepaisant to, giminaičiai pasigailėjo pagrindinio veikėjo ir suteikė jam prastesnį guolį: „Žiogas gyveno kart su visa Viksvos šeimyna tvankioje suodinoje gryčioje ir prausės kart su visais pajuodijusiame lovyje, pliurzendamas tame pačiame primuilintame vandenyje.“

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!