Meno dehumenizavimas

José Ortega y Gasset – vienas žymiausių XX a. Vakarų Europos filosofų ir kultūrologų, vadinamas pirmuoju Ispanijos filosofu, gimė 1883 metais inteligentų šeimoje, mirė 1955 metais. Jo idėjos filosofijos, estetikos, istorijos, sociologijos srityse darė įtaką ne tik Ispanijos, bet ir visų ispanakalbių bei Europos šalių intelektualams.
Filosofas studijavo Madrido, Berlyno, Marburgo universitetuose, vėliau, baigęs mokslus, įsteigė ir redagavo plačios kultūrinės orientacijos žurnalą „Revista de Occidente“, dėstė įvairiose pasaulio aukštosiose mokyklose. Prasidėjus Ispanijos pilietiniam karui, Ortega emigravo ir gyveno Prancūzijoje, Argentinoje, Portugalijoje. Grįžęs iš emigracijos filosofas dirbo savo vardo Humanitarinių mokslų institute, Madrido universitete.
• „Žmogus ir žmonės“ (El hombre y la gente, 1957).
Puikaus literatūrinio stiliaus meistro Ortegos veikaluose nerasime klasikinei filosofijai būdingo sistemingumo, nes jis nesiekė kurti vientisos filosofinės sistemos, nepretendavo į akademinio mąstytojo vaidmenį. Pats Ortega teigė, kad jo ieškojimų esmę apibūdina frazė amor intellectualis, t.y. intelektinė aistra.
Mąstytojas orientavosi į kultūros, „gyvenimo“, meno filosofijas, filosofinę antropologiją. Pagrindiniais savo kūrybos bruožais Ortega yra artimiausias egzistencinės filosofijos krypčiai bei jos atstovams: A. Schopenhaueriui, S. Kierkegaardui, M. Heideggeriui ir kt. Čia dominuoja asmeninė autoriaus pozicija. Filosofas, kaip ir kai kurie formistinės meno filosofijos atstovai (pvz., A. Rieglis, K. Fiedleris) bei F. Nietzsche („gyvenimo filosofijos“ atstovas), savo veikaluose įrodinėja, kad visuomenę gali išgelbėti tik elitiškumas, todėl būtina suformuoti naują elitinę kultūrą, kuri ryžtingai atsiribotų nuo masių ir tiesmuko realizmo.
Bene svarbiausia Ortegos filosofijos veikalų mintis yra ta, kad reikia priversti kultūrą tarnauti gyvenimui.
Meno dehumanizavimas
Pagrindiniame meno filosofijos problemas nagrinėjančiame veikale „Meno dehumanizavimas“, kalbėdamas apie Vakarų pasaulio kultūrinius procesus, Ortega mini kultūrinių tradicijų, gyvavusių daugelį amžių, irimą, posūkį nuo Naujaisiais amžiais įsigalėjusių socialinio gyvenimo, mąstymo, kūrybos nuostatų į naują, dar nepažįstamą, bet sąlygiškai galimą apibūdinti kultūrą.
Savo laikotarpį filosofas traktuoja kaip chaotišką pereinamąjį laikotarpį, kuriame dar tik ryškėja ateities daugiasluoksnės, įvairios kultūros kontūrai. Visai nesvarbu, anot autoriaus, ar mes kalbėsime apie kultūrą, meną kaip apie tapybą, ar kaip apie...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!