Jose Ortegos y Gasseto meno teorija

Ortega‘os Gasseto meno teorija – „menas- ne masėms, o menininkams“. Ortega‘os meno teorija yra unikali, įdomi, ne šabloniška, kritiška ir persmelkta „intelektualine aistra“; tuo tarpu sistemiškumą – jo darbuose rasti sunku. Jis - artimas egzistencinės estetikos tradicijai. Tai galima pailiustruoti pavyzdžiu, kuomet jis aprašinėjo „Tris paveikslus apie vyną“, lygindamas Tiziano, Poussinas‘o bei Velazquezas‘o. Visi jie buvo labai skirtingi, tačiau visuose Ortega sugeba įžvelgti potekstę, jog tikrovė yra sunki ir pilna skausmo, jog laimė yra nereali, jog „egzistencija yra žiauri ir nepoetiška: gyvenimas slegia. Kam gyventi?“1 Gasset‘as skelbė, kad Vakarų kultūrai ir menui atėjo krizė. Ortega nebuvo tik pasyvus stebėtojus, jis ieškojo būdų, kaip iš tos krizės išbristi. Jis kalbėjo apie naujo meno sukūrimą; ieškojo kelių, kaip atskleisti asmenybės kūrybiškumą. Unikalumas bei autentiškumas – individualios asmenybės savybės, kurias iškelia Ortega. Jis drąsiai kritikuoja netgi Kantą, kuris, pasak jo, siūlo „visada norėti to, ko kitas gali norėti.“2 O tai „nuskurdina idealą, paverčia jį juridine maskuote ir niekieno bruožų kauke.“3 Kalbant apie menininkus, Ortega teigia jog genialieji nesirenka ir neplečia tradicinių temų bei motyvų, tokių kaip mylinti moteris, kenčianti motina ar mirštantis žmogus. Genialus menininkas „apvalo“ tokias temas nuo „menkavertės“ bei „grubios plutos“ ir sugrąžina autentiškumą.(261) Kaip jis supranta tą tikrąjį genialumą, tikrąjį meną ir koks yra tas kriterijus, kuris leidžia skirti, kur yra tikras menas ir kur ne? Pirmiausiai jis pareiškia, kad jausmai, emocijų išraiška – nėra pagrindinis meno tikslas. Jis kritikuoja visas psichologines koncepcijas, kurios sureikšmina pojūčių svarbą, teigdamas, kad jei reikšmė meno nuo to priklausytų, tai kutenimas ir alkoholis turėtų tapti pagrindinėmis meno priemonėmis.4 Taigi, Ortega siūlo kurti naują meną. Naujame mene tikrovė deformuojama, pakeičiama simboliu, metafora. Individualus stilius, vengiama emocijų, sentimentalumo. Galiausiai menas apvalomas nuo žmogiškojo prado ir galimas pateikti kastai. 5 Kaip pavyzdį Ortega pateikia Velazquez‘ą, kurio menas yra „ribinės egzistencinės veiklos išpažintis ir išraiška“.6 Ir tada Ortega įvardija priežastį, kodėl Velazquez‘ai tai pavyksta. Ogi todėl, kad jis „gali žiūrėti į savo kūrybą per atstumą ir matyti ją išgrynintą iki tikro meno, tai yra grynos estetinių problemų, kurias reikia išspręsti, sistemos“.7 Pats gyvenimas Velazquez‘ai yra atsitolinimas. Tarsi implikuojama mintis, kad tai, kas „žmogiška“ ir tai, kas „meniška“ yra nesuderinama. Tai tarsi „intelektualios sąmonės bėgimas nuo tikrovės.“ 8 Ortega‘os patarimas yra bėgti nuo tikrovės, nes „tikrovė yra nuožmus genijus, netoleruojantis nei idealų, nei savęs idealizavimo.“9 Utilitarizacija, standartizavimas, gyvenimo racionalizacija – priežastys, kurios, pasak Ortega‘os, kelia didelę grėsmę menui ir kultūrai. „

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!