Fenomenologijos teorija

Husserlio filosofinis tyrimas prasideda pirmųjų pradų ieškojimu. Reikėjo grįžti prie geriausios klasikinės ir kritinės filosofijos tradicijos. Darant tokią pastangą, neišvengiamas palyginimas su Descartesu, nes tarp Husserlio ir Descarteso yra nuostabą keliančių panašumų. Jie abu ieškojo mąstymo pagrindo, kuris suteiūktų ir pašalintų abejonę. Tačiau esama ir skirtumo — Husserlis yra įsitikinęs, kad Descartes padarė lemtingą filosofijai posūkį, įvesdamas į ją mąstančios substancijos ir tįsiosios substancijos, arba proto ir gamtos radikalią skirtį. Jei mąstymas ir mąstymo objektas radikaliai atskiriami, iškyla klausimas, kad juodu sieja. Labai svarbų vaidmenį tiek Husserlio tiek Descarteso filosofijoje vaidino matematika. Atrodė, kad ji pateikia modelį aiškios ir ryškios racionalios veiksenos, kuria turėtų sekti filosofija. Descartesas stengėsi rasti absoliučiai tikrą pirmąją tiesą, kuria galėtų remtis visa filosofija ir rado ją neabejotiname teiginyje cogito ergo sum. Descarteso nuomone, aš mąstau turi atlikti tą pačią funkciją filosofijai, kurią logikos aksiomos atliko matematikai. Bet Husserlio laikais net ir matematikos aksiomos užklausiamos. Husserlis žinojo, kad tikrą pagrindą, kurio stigo filosofijai, reikia rasti nesiremiant jokia metodologija ar mokslu. Tas pat pagrindas, kuris suteiktų tikrumą filosofijai, suteiktų ją ir matematikai bei gamtos mokslui. Panašiai samprotavo ir Descartesas. Jis manė, kad, sistemingai abejodamas pasaulio egzistavimo, rado metodą, kuriuo remdamasis galėtų pasiekti neabejotiną dalyką — būtent faktą, kad jis abejoja, tai jau yra tam tikras mąstymas. Husserlis teigė, kad Descartesas nepakankamai radikaliai t eikė savo abejonės metodą. Abejodamas paskirų dalykų egzistavimu, Descartesas iš tikrųjų veikė likdamas tikėjimo pasaulio egzistavimu rėmuose. Galime abejoti dėl paskirų objektų pasaulyje arba dėl paskirų pasaulio suvokinių tik tuomet, jei tikime, kad tas abejotinas pasaulis yra. Husserl siūlo naują metodą, kurio pagalba ne abejojama pasauliu, o į jį pažvelgiama kitaip. Be to Husserlis kritikuoja Descartesą, kad jis baigęs savo metodinės abejonės programą įsitikinimų, jog pats jis esąs egzistuojanti, mąstanti substancija. Šito jis niekuomet neabejojęs ir neužklausęs.
Nors Husserlis manė tęsias ir radikalizuojąs Descarteso darbą,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!