Menininko paveikslas lietuvių literatūroje. Rašinys

Menininko paveikslas lietuvių literatūroje

Įprastas žmogus žvelgiantis toli į horizontą pajaus ramybę, virpantį širdies ritmą, galbūt pasileis į prisiminimus, tačiau tai viskas. Menininkas matys ir jaus ką nors kitą, ką nors ko kiti nepamatys ar neįžvelgs, vaizdą jam diktuos ne akys, o širdis. Tai skirtumas tarp meninės sielos ir mirtingųjų. Rašytojas, poetas, dailininkas ar muzikantas, tai nemirštančios asmenybės, pasiliekančios savo darbuose jog džiugintų ir virkdintų visuomenę. Vincas Mykolaitis – Putinas, Antanas Škėma, tai tik vieni iš XX a. autorių, lietuvių literatūroje nutapę menininko paveikslą. Jų kūriniuose vaizduojami poetai, pasiklydę ir nesuprasti žmonės, ieškantys savęs ar priežasties nepasiduoti. Šiandien kalbėsiu apie dviejų, jau paminėtų rašytojų kūrinius ir apžvelgsiu jų sukurtus menininkus.

Vinco Mykolaičio – Putino psichologiniame romane „Altorių šešėly“ įprasminamas menininko kelias link savęs pažinimo. Pagrindinis knygos veikėjas – Liudas Vasaris, tai poetas širdyje, tačiau paskatintas tėvų ir noro dirbti dėl Tėvynės, pasirinkęs kunigų seminariją. Jau po kelių mėnesių vaikinas suprato, kad neturįs kunigui skirto pašaukimo, seminarijos sienos jį spaudė, o klieriko darbai vargino. Savo nuoskaudas ir vienišumą būsimasis kunigas išliejo eilėse ir tai jam puikiai sekėsi. Tačiau tokios meninės išraiškos nėra priimtinos, kunigas ir menininkas, tai nesuderinami poliai. Liudas Vasaris yra priverstas slėpti savo polinkį kūrybai: „Tylėk, dangstykis ir paslėpk/ Svajones savo ir jausmus.“ Taip praeina šešeri seminarijos metai, gilus svajonių užkasimas ir melas sau pačiam, kad kunigystė būtent tai ko jis nori. Bet poeto sielos uždaryti neįmanoma, ji ras būdą ištrūkti. Po seminarijos Liudas Vasaris yra paskiriamas į Kalnynų parapiją, būti jos antruoju vikaru. Bedirbdamas čia, jaunuolis susipažįsta su netoliese esančio dvaro šeimininko žmona, baroniene Rainakiene. Tai stipri ir įtakinga moteris, suteikusi Vasariui galimybę pažinti pasaulietinę literatūrą ir paskatinusi jį neatsisakyti savo poetinio pašaukimo. Būtent tuomet jaunuoliui kilo mintis, jog šis sugebės suderinti kunigo ir menininko darbus: „KAI AS KUNIGAS TAI NE POETAS O KAI POETAS TAI NE KUNIGAS“. Liudui Vasariui prireiks dar dvylikos metų, kad suprastų, šių profesijų nesuderinamumą, bet vis dažniau iškylantis poeto talentas pasiekia savo. Jaunuolis žinojo, kad atsisakydamas kunigystės luomo sulauks nepritarimo iš visuomenės, bei užtrauks gėdą tėvams, tačiau visa tai buvo verta dėl galimybės pagaliau pasijausti nesuvaržytam ir laisvam savajam pašaukimui. Romane „Altorių šešėly“ Vincas Mykolaitis – Putinas sukuria ilgai savęs ieškančio menininko paveikslą. Liudas Vasaris aštuoniolika savo gyvenimo metų praleido klausydamas kitų, bijodamas pasipriešinti esančiai visuomeniniai struktūrai ir nusistovėjusiems stereotipams, tai aštuoniolika metų mele, sau ir kitiems. Romano veikėją galima tapatinti ir su jo autoriumi, pačių Vincu Mykolaičiu – Putinu. Rašytojas taip pat baigė kunigų seminariją, tačiau dvejonės dėl pašaukimo ir noras kurti, neleido menininkui ramiai gyventi. Tik po dvidešimties nuo tapimo kunigu autorius oficialiai pasitraukė iš šio luomo ir dar po dviejų metų išleido romaną apie panašaus likimo menininką. Kaip autorius taip ir veikėjas, blaškomi vidinių kovų, didelę gyvenimo dalį praleido ne savo vietoje, tačiau ilgas ir vingiuotas savęs pažinimo kelias juos atvedė į asmeninę laimę.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!