Menas kaip kultūros kodas

Kiekvienas mes meną suvokiame savaip. Galime teigti, kad menas – sugebėjimas teikti juslinių ir kitokių stimulų pasitenkinimą keliančiam estetiniam patyrimui. Bet formuluodami natūralistinį, funkcinį meno apibrėžimą, meną mes suvokiame kaip: 1) sugebėjimą gaminti ar daryti tai, kas visuomenėje yra vartojama kaip pasitenkinimą teikiančio estetinio patyrimo stimulas ir vadovas ar turi tikslą juo būti, dažnai drauge su kitais tikslais ar funkcijomis; ypač tokiu būdu, kad suvokti stimulai, jų sugestijuojamas prasmės arba ir viena, ir kita laikomi gražiais, maloniais, įdomiais, emociškai jaudinančiais ar kokiu nors kitu atžvilgiu vertingais kaip betarpiško patyrimo objektai, šalia tų instrumentinių vertybių, kurių jie gali turėti; 2) taip pat tokio sugebėjimo produktas ar jų visuma, meno kūriniai. Čia įeina visų menų, visuomenės pripažintų, atliekančiais estetinę funkciją, tokių kaip architektūra ar muzika, produktai nesvarbu, ar jie laikomi gražiais, ar vertingais kokiu nors kitu atžvilgiu.
Menas apima daugelį veiklos rūšių: gausybė įvairių techninių ir psichologinių procesų dalyvauja sumanant, planuojant, realizuojant ir (laikinų formų atveju) atliekant meno kūrinį; dar kiti – kai vartotojai, mokslininkai, kritikai, ir mokytojai vertina ir analizuoja meną.
Todėl visų pirma, menas kuriamas dvasiniam vartojimui, kuris įmanomas tik per atitinkamą stebėjimą (žiūrėjimą, klausymą, skaitymą) ir suvokimą. Svarbiausias meno kultūros komponentas – kūriniai. Jie yra kūrėjo veiklos tikslas ir publikos suvokimo objektas. Antra, mene slypi komunikacinės intuicijos: meno kūriniais visada kreipiamasi į publiką, jie turi adresatą, išreiškia siekimą ką nors pasakyti. Todėl meno procesas apima tiek kūrybos procesą, tiek kūrinių dvasinio įvaldymo, vartojimo procesą.
Ištikrųjų menas, perteikia labai įvairią informaciją apie pasaulį. Menininkas savo kūryboje neatriboja subjektyvios ir objektyvios tikrovės kaip savarankiškų dalykų. Todėl taikant meno kūrybai pažintinius kriterijus, paprastai apribojama estetinių vertybių sritis, emocingai priešinamasi naujovėms, kitokiam, originalesniam požiūriui, utriruojamas meno turinys.
O štai gnoseologistikai – teoretikai, menotyrininkai, meno kritikai, kurie pagrindine meno funkcija, meno specifikos pagrindu, laiko tikrovės pažinimą. Jų požiūriu, menas tėra instrumentas, priemonė aukštesniam tikslui pasiekti – pavaizduoti tai,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!